Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas

Šiose temose nagrinėjama organinių junginių įvairovė, jų struktūra, izomerija, nomenklatūra, fizikinės ir cheminės savybės, gavimo būdai bei panaudojimas. Aptariami angliavandeniliai, deguoniniai bei azoto turintys junginiai, įskaitant alkoholius, fenolius, aldehidus, ketonus, karboksirūgštis, esterius, aminus, aminorūgštis, baltymus, angliavandenius, riebalus, nukleorūgštis ir maisto priedus. Taip pat analizuojami gamtiniai angliavandenilių šaltiniai, jų perdirbimas bei aplinkosauginiai aspektai, tokie kaip oro, vandens, dirvožemio tarša ir jos mažinimo priemonės.

Dirvožemio tarša
Šioje temoje aptariama vandens ir dirvožemio tarša, jos šaltiniai ir padariniai. Taip pat nagrinėjami taršos mažinimo būdai, tokie kaip nuotekų valymas, atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, bei aplinkai draugiškų medžiagų naudojimas. Galiausiai, supažindinama su sunkiųjų metalų šalinimu iš dirvožemio, auginant specialius augalus.
Aromatiniai angliavandeniliai
Šioje temoje aptariami aromatiniai angliavandeniliai, jų struktūra, savybės, nomenklatūra, paplitimas, gavimas ir panaudojimas. Sužinoma apie benzeno žiedo stabilumą, chemines reakcijas, įskaitant pakaitų, prijungimo ir oksidacijos reakcijas, ir susipažįstama su įvairiais benzeno homologais. Taip pat pamatoma, kaip svarbūs šie junginiai yra chemijos pramonėje.
Fenoliai
Šioje temoje aptariami fenoliai – aromatiniai junginiai, turintys hidroksigrupę, tiesiogiai prijungtą prie benzeno žiedo. Nagrinėjama jų nomenklatūra, izomerija, fizikinės bei cheminės savybės, įskaitant rūgštines savybes, reakcijas su metalais, šarmais, bromo vandeniu ir nitrinimą, bei polikondensacijos reakcijos. Taip pat apžvelgiamas fenolių gavimas ir panaudojimas, pavyzdžiui, maisto pramonėje, dažų, vaistų, sprogmenų gamyboje bei kaip antiseptikas.
Alkinai
Šioje temoje susipažįstama su alkadienais, kurie yra svarbūs kaučiukų gamyboje, ir alkinais, turinčiais trigubąjį ryšį. Sužinoma apie jų struktūrą, pavadinimų sudarymą, izomeriją, fizikines bei chemines savybes, pavyzdžiui, prijungimo reakcijas. Taip pat nagrinėjama konkrečių pavyzdžių, tokių kaip etinas (acetilenas).
Alkenai
Šioje temoje nagrinėjami alkenai – nesotieji angliavandeniliai, turintys dvigubąjį ryšį. Sužinoma apie jų struktūrą, nomenklatūrą, izomeriją, savybes, reakcijas (ypač prijungimo, oksidacijos ir polimerizacijos), gavimo būdus ir panaudojimą. Taip pat aptariama svarbi Markovnikovo taisyklė.
Struktūrinė izomerija
Šioje temoje nagrinėjama struktūrinė izomerija, apimanti anglies grandinės, pakaitų ir daugiagubojo ryšio padėties skirtumus. Taip pat aptariama tarpklasinė izomerija, kai tos pačios molekulinės formulės junginiai priklauso skirtingoms klasėms, ir erdvinė (geometrinė) izomerija.
Organinių junginių izomerija
Šioje temoje nagrinėjama organinių junginių sandara, įskaitant anglies atomų grandines ir homologines eiles. Taip pat aptariama izomerija – reiškinys, kai junginiai, turintys tą pačią cheminę sudėtį, skiriasi savo struktūra ir savybėmis. Išskiriamos dvi pagrindinės izomerijos rūšys: struktūrinė ir erdvinė.
Alkoholiai
Šioje temoje nagrinėjami alkoholiai – organiniai junginiai, turintys hidroksilo (-OH) grupę. Aptariamas vienhidroksilių alkoholių skirstymas į pirminius, antrinius ir tretinius, jų nomenklatūra, homologinės eilės bei angliavandenilių skaidymas (krekingas). Taip pat bus pateikiama informacija apie virimo temperatūras.
Gamtiniai angliavandenių šaltiniai
Šioje temoje nagrinėjama angliavandenilių chemija, įskaitant reakcijų lygtis, organinių junginių formulės nustatymą ir gamtinius angliavandenilių šaltinius. Sužinoma, kaip apskaičiuoti reakcijų produktų kiekius, nustatyti nežinomo junginio sudėtį ir susipažįstama su gamtinių dujų sudėtimi bei panaudojimu.
Rūgštusis lietus
Šioje temoje susipažįstama su organinių junginių struktūra, savybėmis ir panaudojimo sritimis, bei gilinamasi į gyvybės chemiją. Taip pat nagrinėjamas rūgščiojo lietaus reiškinys.
Nesočiosios ir riebalų karboksirūgštys
Šioje temoje nagrinėjami pramoniniai karboksirūgščių gavimo būdai, tokie kaip angliavandenilių, alkoholių ir aldehidų oksidacija, bei specialūs metodai. Taip pat aptariamas įvairių karboksirūgščių, pavyzdžiui, skruzdžių, acto, vyno, citrinų rūgščių ir riebalų rūgščių, panaudojimas. Galiausiai parodoma, kaip nustatyti sočiosios monokarboksirūgšties formulę.
Organiniai junginiai ir reakcijų klasifikacija
Šioje temoje nagrinėjama organinių junginių geometrinė izomerija, ypač cis-trans izomerai alkenuose, ir kaip didėjant anglies atomų skaičiui, didėja alkanų izomerų skaičius. Taip pat aptariamos trys pagrindinės organinių junginių nomenklatūros: trivialioji, racionalioji ir sisteminė (IUPAC), įskaitant pakaitų ir funkcinių grupių sąvokas.
Ozono kiekio mažėjimas
Šioje temoje nagrinėjama rūgštusis lietus Lietuvoje, ozono sluoksnio svarba ir jo nykimo priežastys, įskaitant freonų poveikį. Taip pat aptariama tarptautinės pastangos, skirtos ozono sluoksnio apsaugai, bei šiltnamio efektas, kurį sukelia anglies dioksidas.
Aldehidai ir ketonai
Šioje temoje susipažįstama su aldehidais ir ketonais, kurie yra organiniai junginiai, turintys karbonilo grupę. Sužinoma apie jų nomenklatūrą, izomeriją, paplitimą gamtoje, fizikines bei chemines savybes, gavimo būdus ir panaudojimą. Taip pat išmokstama atskirti aldehidus nuo ketonų.
Polihidroksiliai alkoholiai
Šioje temoje nagrinėjami polihidroksiliniai alkoholiai, tokie kaip etilenglikolis ir glicerolis, apimant jų savybes, gavimo būdus ir panaudojimą. Sužinoma, kad šie junginiai turi kelias hidroksilo grupes, lemiančias jų tirpumą vandenyje ir chemines reakcijas, pavyzdžiui, reakciją su variu(II) hidroksidu. Taip pat pamatomas pavyzdys, kaip nustatyti organinio junginio molekulinę formulę.
Peptidai ir baltymai
Šioje temoje nagrinėjamos aminorūgštys, jų savybės, reakcijos, peptidų ir baltymų susidarymas, bei šių junginių struktūra (pirminė, antrinė, tretinė ir ketvirtinė). Taip pat aptariamos baltymų savybės, tokios kaip tirpumas, denatūracija ir hidrolizė. Galiausiai, nagrinėjamas ryšys tarp baltymų struktūros ir jų funkcijų.
Karboksirūgštys
Šioje temoje nagrinėjamas aldehidų mišinio sudėties procentais apskaičiavimas, remiantis katalizinio hidrinimo reakcija, ir susipažįstama su karboksirūgštimis. Taip pat aptariama sočiųjų monokarboksirūgščių bendroji formulė, funkcinė grupė bei riebalų rūgštys.
Alkadienai ir alkinai
Šioje temoje nagrinėjami alkadienai (angliavandeniliai su dviem dvigubaisiais ryšiais) ir alkinai (angliavandeniliai su vienu trigubuoju ryšiu). Aptariamos jų bendrosios formulės, struktūra, pavyzdžiai, bei alkadienų panaudojimas kaučiuko gamyboje, įskaitant polimerizacijos reakcijas. Taip pat trumpai apžvelgiami kaučiuko trūkumai.
Erdvinė izomerija
Šioje temoje nagrinėjama struktūrinė izomerija, kurios atmainos apima anglies grandinės, pakaitų, daugiagubojo ryšio padėties ir tarpklasinę izomeriją. Taip pat aptariama erdvinė izomerija, įskaitant geometrinę (cis-, trans-) izomeriją, kuri atsiranda dėl skirtingo pakaitų išsidėstymo erdvėje. Šie izomerai turi tą pačią molekulinę formulę, bet skirtingas savybes.
Organinių junginių sandaros teorija
Šioje temoje nagrinėjama organinių junginių sandaros teorija, aiškinama, kaip atomų jungimosi tvarka, rūšis ir tarpusavio sąveika lemia medžiagų savybes. Taip pat aptariamas izomerijos reiškinys, kai skirtingos struktūros junginiai turi tą pačią sudėtį. Galiausiai, pabrėžiama, kad, žinant medžiagos savybes, galima nustatyti jos struktūrą ir atvirkščiai.
Esteriai
Šioje temoje nagrinėjami esteriai – organiniai junginiai, susidarantys iš rūgščių ir alkoholių. Sužinoma apie esterių nomenklatūrą, izomeriją, paplitimą gamtoje, fizikines bei chemines savybes, gavimo būdus ir panaudojimą. Taip pat mokomasi spręsti uždavinius, susijusius su esterių struktūros nustatymu.
Nafta ir jos perdirbimas
Šioje temoje nagrinėjama naftos paplitimas, gavyba, fizikinės savybės ir perdirbimas. Sužinoma apie pagrindines naftos frakcijas (benziną, žibalą, dyzeliną, tepalus, mazutą, bitumą) ir jų panaudojimą. Taip pat aptariamas krekingo procesas, kurio metu ilgos angliavandenilių grandinės skaidomos į trumpesnes, siekiant padidinti benzino išeigą.
Vandens tarša
Šioje temoje nagrinėjama vandens ir dirvožemio tarša, jos šaltiniai ir padariniai. Aptariami žemės ūkio, nuotekų, pramonės atliekų ir naftos produktų poveikiai vandens kokybei, bei plastikų, sąvartynų ir specifinių plastikų rūšių (PET ir PC) keliama grėsmė dirvožemiui. Taip pat minimi taršos mažinimo būdai, tokie kaip nuotekų valymas ir atliekų perdirbimas.
Oro tarša
Šioje temoje aptariama oro tarša, jos priežastys, įskaitant degimo procesus, smogą, automobilių bei žemės ūkio taršą. Taip pat nagrinėjami taršos mažinimo būdai, pavyzdžiui, kataliziniai konverteriai, kurie sumažina kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose.
Organinių reakcijų klasifikacija
Šioje temoje aptariama organinių junginių nomenklatūra (pavadinimų sudarymas) ir pagrindinės organinių reakcijų klasės: prisijungimo, eliminavimo, pakaitų, persigrupavimo ir oksidacijos-redukcijos reakcijos. Taip pat supažindinama su reakcijų schemų ypatumais. Bus nagrinėjami pavyzdžiai.
Organiniai junginiai ir reakcijų klasifikacija
Šioje temoje nagrinėjama organinių junginių geometrinė izomerija, ypač alkenuose, bei susipažįstama su trimis nomenklatūros sistemomis: trivialiąja, racionaliаja ir sistemine (IUPAC). Taip pat aptariama, kaip pakaitai ir funkcinės grupės įtakoja junginių pavadinimus ir savybes pagal sisteminę nomenklatūrą.
Riebalų savybės ir panaudojimas
Šioje temoje nagrinėjami riebalai – glicerolio ir karboksirūgščių esteriai. Apžvelgiama riebalų cheminė sudėtis, savybės, paplitimas gamtoje, hidrolizės reakcijos, fizikinės bei cheminės savybės ir panaudojimas. Taip pat aprašomas muilo gamybos procesas ir riebalų panaudojimas biodyzelino gamybai.
Oligosacharidai. Sacharozė
Šioje temoje nagrinėjama oligosacharidai, konkrečiai – sacharozė. Sužinoma apie sacharozės molekulinę sudėtį, savybes, gavimo būdus ir panaudojimą, įskaitant jos hidrolizę. Taip pat trumpai paliečiama gliukozė ir pramoninis jos išgavimas iš krakmolo.
Gamtinės dujos
Šioje temoje nagrinėjami chemijos uždavinių sprendimai, susiję su angliavandenilių degimu ir organinių junginių formulių nustatymu. Taip pat apžvelgiama gamtinių dujų sudėtis, daugiausia dėmesio skiriant metanui, ir jų panaudojimas energetikoje bei chemijos pramonėje.
Sočiosios monokarboksirūgštys
Šioje temoje supažindinama su sočiosiomis monokarboksirūgštimis, jų bendrąja formule (CnH2nO2), nomenklatūra, izomerija, fizikinėmis bei cheminėmis savybėmis, paplitimu gamtoje ir gavimo būdais. Taip pat aptariami karboksirūgščių ir jų druskų anijonų pavadinimai, vandenilinių ryšių susidarymas ir reakcijos su metalais, oksidais, bazėmis bei alkoholiais.
Maisto priedai ir nukleorūgštys
Šioje temoje aptariama nukleorūgštys (DNR ir RNR), kurios yra atsakingos už genetinės informacijos saugojimą ir perdavimą, bei maisto priedai, kurie naudojami maisto produktų savybėms keisti. Sužinoma apie šių medžiagų sandarą, funkcijas ir galimą poveikį, pavyzdžiui, kaip natrio glutamatas veikia skonį ir kaip glutamo rūgštis susidaro natūraliai. Taip pat aptariama maisto priedų žymėjimas ir saugus vartojimas.
Aminorūgštys
Šioje temoje nagrinėjama aminorūgščių nomenklatūra, cheminė sudėtis, fizikinės ir cheminės savybės. Taip pat aptariama, kad aminorūgštys yra amfoteriniai junginiai, turintys bazines ir rūgštines savybes dėl sudėtyje esančių amino ir karboksilo grupių.
Nesotieji angliavandeniliai
Šioje temoje nagrinėjama alkanų cheminės savybės, tokios kaip pirolizė, dehidrinimas ir krekingas, bei metano panaudojimas pramonėje. Taip pat susipažįstama su alkenais, jų bendrąja formule, struktūra (dvigubasis ryšys) ir nomenklatūra.
Nukleorūgštys
Šioje temoje susipažįstama su nukleorūgščių (DNR ir RNR) sandara, savybėmis ir jų vaidmeniu perduodant genetinę informaciją. Taip pat aptariama apie maisto priedus, jų įvairovę, naudojimą maisto pramonėje bei galimą poveikį sveikatai.
Vienhidroksiliai alkoholiai
Šioje temoje nagrinėjami vienhidroksiliai alkoholiai – organiniai junginiai, turintys vieną hidroksilo grupę (-OH). Aptariama jų klasifikacija (pirminiai, antriniai, tretiniai), nomenklatūra, izomerija, savybės, gavimo būdai ir paplitimas. Taip pat apžvelgiamas metanolio ir etanolio poveikis žmogaus organizmui.
Aminai
Šioje temoje susipažįstama su aminais – organiniais junginiais, kurie yra amoniako dariniai. Nagrinėjama aminų klasifikacija, nomenklatūra, izomerija, savybės, gavimo būdai ir panaudojimas, įskaitant gliukozės kiekio kraujyje skaičiavimą, bei pirminio amino formulės nustatymą. Taip pat aptariamas aminų paplitimas gamtoje.
Angliavandeniai, arba sacharidai
Šioje temoje susipažįstama su angliavandeniais, dar vadinamais sacharidais, jų klasifikacija, savybėmis ir struktūra. Sužinoma apie monosacharidus, oligosacharidus ir polisacharidus, jų skirtumus, pavyzdžius, tokius kaip gliukozė, fruktozė, sacharozė, krakmolas ir celiuliozė. Taip pat nagrinėjamos angliavandenių fizikinės savybės, tokios kaip tirpumas vandenyje, lydymasis ir skilimas.
Monosacharidai - gliukozė ir fruktozė
Šioje temoje aptariami angliavandeniai, jų klasifikacija į monosacharidus, oligosacharidus ir polisacharidus, bei fizikinės savybės. Taip pat nagrinėjama gliukozės ir fruktozės struktūra, izomerija, cheminės savybės, gavimas ir pateikiamas skaičiavimo pavyzdys.
Polisacharidai. Krakmolas ir celiuliozė
Šioje temoje aptariami angliavandeniai – gliukozė, sacharozė, krakmolas ir celiuliozė. Sužinoma apie šių junginių cheminę sudėtį, savybes, gavimo būdus ir panaudojimą. Taip pat išmokstama apskaičiuoti reakcijų išeigas, remiantis pateiktomis reakcijų lygtimis.
Chemija aplinkoje
Šioje temoje nagrinėjama oro tarša, jos priežastys ir mažinimo būdai. Aptariami pagrindiniai teršalai, jų poveikis aplinkai ir sveikatai, bei priemonės, kaip sumažinti taršą, pavyzdžiui, kataliziniai konverteriai automobiliuose. Taip pat paminėtas herbicidų ir pesticidų poveikis.
Pagrindinės IUPAC organinių junginių pavadinimų sudarymo taisyklės
Šioje temoje susipažįstama su organinių junginių funkcinėmis grupėmis, IUPAC nomenklatūros taisyklėmis, taikomomis sudarant junginių pavadinimus, bei išmokstama atskirti cis- ir trans- izomerus. Taip pat nagrinėjama įvairių organinių junginių klasių pavadinimų priesagos ir galūnės.
Šiltnamio efektas ir aplinkos tarša
Šioje temoje aptariamos trys pagrindinės aplinkos taršos problemos: rūgštusis lietus, ozono sluoksnio plonėjimas ir šiltnamio efektas. Supažindinama su šių reiškinių priežastimis, padariniais ir tarptautinėmis pastangomis jiems spręsti, įskaitant duomenis apie Lietuvą. Taip pat bus apibrėžtos pagrindinės sąvokos, pvz., freonai, anglies dioksidas ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Karboniliniai junginiai
Šioje temoje nagrinėjami karboniliniai junginiai, aldehidai ir ketonai, aptariant jų struktūrą, nomenklatūrą, izomeriją, paplitimą gamtoje ir fizikines savybes. Nagrinėjama, kaip sudaromi šių junginių pavadinimai, kokie izomerijos tipai jiems būdingi, bei kaip jų savybės skiriasi nuo kitų organinių junginių. Taip pat bus aptariamas karbonilinių junginių vaidmuo gamtoje.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com