Riebalai, kartu su baltymais ir angliavandeniais, yra randami gyvūnų ir augalų ląstelėse. Jie yra svarbus maisto ir energijos šaltinis. Virškinimo sistemoje, veikiant fermentams, riebalai hidrolizuojasi į glicerolį ir karboksirūgštis (\(CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_1\), \(CH\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_2\), \(CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_3 + 3H_2O \rightarrow CH_2\text{-}OH\), \(CH\text{-}OH\), \(CH_2\text{-}OH + R_1\text{-}COOH\), \(R_2\text{-}COOH\), \(R_3\text{-}COOH\)). Šie produktai pasisavinami žarnyne. Organizmas vėliau gali sintetinti specifinius riebalus (\(CH_2\text{-}OH\), \(CH\text{-}OH\), \(CH_2\text{-}OH + HOOC\text{-}R_1\), \(HOOC\text{-}R_2\), \(HOOC\text{-}R_3 \rightarrow CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_1\), \(CH\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_2\), \(CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_3 + 3H_2O\)), kurie per kraują pernešami į audinius, kur kaupiasi arba hidrolizuojasi ir oksiduojasi.

Riebalai pirmiausia naudojami maistui. Iš riebalų taip pat gaminamas muilas, biodyzelinas (pvz., rapsų arba sojų aliejaus metilesteris) ir kiti produktai. Biodyzelinas gali būti gaminamas net iš maisto pramonės riebalinių atliekų.

Riebalai – tai organiniai junginiai, glicerolio ir karboksirūgščių esteriai, dar vadinami trigliceridais. Jų bendroji formulė: \(CH_2-O-CO-R_1, CH-O-CO-R_2, CH_2-O-CO-R_3\), kur \(R_1, R_2, R_3\) yra angliavandenilių pakaitai (nuo \(C_4\) iki \(C_{26}\)). Jei šie pakaitai yra sotieji (pvz., stearino ar palmitino rūgščių), riebalai yra kieti. Jei pakaitai yra nesotieji (pvz., oleino rūgšties), riebalai yra skysti.

Gyvūniniai riebalai (išskyrus žuvų taukus) dažniausiai yra kieti, o augaliniai (išskyrus kokosų aliejų) – skysti. Dėl įvairių karboksirūgščių pakaitų riebalai neturi tikslios lydymosi temperatūros. Jie netirpsta vandenyje, bet tirpsta organiniuose tirpikliuose. Cheminės riebalų savybės apima hidrolizę (veikiant katalizatoriams, pvz., sieros rūgščiai, susidaro glicerolis ir karboksirūgštys: \(CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_1, CH\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_2, CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_3 + 3H_2O \rightarrow CH_2\text{-}OH, CH\text{-}OH, CH_2\text{-}OH + R_1\text{-}COOH, R_2\text{-}COOH, R_3\text{-}COOH\)) ir muilinimo reakciją (reaguojant su šarmais, pvz., \(NaOH\), susidaro muilai: \(CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_1, CH\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_2, CH_2\text{-}O\text{-}CO\text{-}R_3 + 3NaOH \rightarrow CH_2\text{-}OH, CH\text{-}OH, CH_2\text{-}OH + R_1\text{-}COONa, R_2\text{-}COONa, R_3\text{-}COONa\)). Skystuosius riebalus, turinčius dvigubųjų ryšių, galima hidrinti ir paversti kietaisiais (pvz., gaminant margariną). Augaliniai aliejai ore oksiduojasi ir polimerizuojasi.