Karboksirūgštys pramoniniu mastu sintetinamos įvairiais metodais. Vienas pagrindinių – angliavandenilių oksidacija. Pavyzdžiui, butanas, reaguodamas su deguonimi, virsta acto rūgštimi ir vandeniu. Stearino rūgštis gaunama oksiduojant oktadekaną. Kiti svarbūs metodai apima alkoholių ir aldehidų oksidaciją, kurios metu atitinkamai iš pirminių alkoholių ir aldehidų susidaro karboksirūgštys. Taip pat taikomi specialūs metodai, pavyzdžiui, acto rūgšties sintezė iš metanolio ir anglies monoksido.

Karboksirūgštys plačiai naudojamos įvairiose srityse. Skruzdžių rūgštis, stiprus reduktorius, naudojama medicinoje (skruzdžių spiritas) ir kaip žaliava kvapiosioms medžiagoms. Acto rūgštis, kaip acto esencija (\(80\%\) tirpalas) arba praskiestas tirpalas (\(6\) - \(10\%\)), naudojama maisto pramonėje kaip konservantas. Ji taip pat yra svarbi tarpinė medžiaga įvairių cheminių junginių, tokių kaip etilacetatas, aspirinas ir monochloracto rūgštis, sintezei. Vyno ir citrinų rūgštys naudojamos maisto pramonėje, o aukštesniųjų karboksirūgščių natrio ir kalio druskos yra pagrindinė muilo sudedamoji dalis.

Nesočiosios karboksirūgštys gaunamos iš sočiųjų karboksirūgščių, panašiai kaip angliavandenilių dehidrinimo reakcijose. Pavyzdžiui, iš stearino rūgšties (oktadekano rūgšties) gaunama oleino rūgštis (cis-9-oktadeceno rūgštis). Oleino rūgštis, turinti dvigubąjį ryšį, pasižymi erdvine izomerija: cis-izomeras yra skystas, o trans-izomeras (elaido rūgštis) – kietas. Nesočiosios karboksirūgštys turi ir rūgščių, ir nesočiųjų angliavandenilių savybių – reaguoja su šarmais, alkoholiais, dalyvauja prijungimo, polimerizacijos ir oksidacijos reakcijose. Pavyzdžiui, oleino rūgštis, prisijungdama vandenilį, virsta stearino rūgštimi. Ši reakcija naudojama kietųjų riebalų gamyboje iš aliejų.

Riebalų rūgštys skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias. Sočiosios riebalų rūgštys, tokios kaip palmitino (heksadekano) ir stearino (oktadekano) rūgštys, neturi dvigubųjų ryšių tarp anglies atomų. Nesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, oleino (cis-9-oktadeceno), linolo (cis,cis-9,12-oktadekadieno) ir linoleno (cis,cis,cis-9,12,15-oktadekatrieno) rūgštys, turi vieną ar kelis dvigubuosius ryšius. Dvigubųjų ryšių skaičius ir padėtis molekulėje (\(\omega\)-3, \(\omega\)-6, \(\omega\)-9) turi įtakos rūgščių savybėms, įskaitant lydymosi temperatūrą. Kuo daugiau dvigubųjų ryšių, tuo žemesnė lydymosi temperatūra.

Norint nustatyti nežinomos sočiosios monokarboksirūgšties formulę, atliekamas neutralizacijos eksperimentas. Žinomas rūgšties kiekis (7.4 g) neutralizuojamas žinomos koncentracijos (40%) ir tankio (\(1.4 \text{ g/ml}\)) kalio šarmo tirpalu (10 ml). Pirmiausia apskaičiuojama kalio šarmo masė (5.6 g KOH) ir medžiagos kiekis moliais (0.1 mol). Remiantis reakcijos lygtimi (\(C_nH_{2n+1}COOH + KOH \rightarrow C_nH_{2n+1}COOK + H_2O\)), nustatomas rūgšties ir šarmo molinis santykis (1:1). Tai reiškia, kad sureagavo 0.1 mol rūgšties. Žinant rūgšties masę ir medžiagos kiekį, apskaičiuojama molinė masė (\(74 \text{ g/mol}\)). Galiausiai, naudojant bendrąją sočiųjų monokarboksirūgščių formulę (\(C_nH_{2n+1}COOH\)) ir apskaičiuotą molinę masę, nustatoma rūgšties formulė (\(C_3H_6O_2\)) ir pavadinimas – propano rūgštis.