Vandens tarša

Šioje temoje nagrinėjama vandens ir dirvožemio tarša, jos šaltiniai ir padariniai. Aptariami žemės ūkio, nuotekų, pramonės atliekų ir naftos produktų poveikiai vandens kokybei, bei plastikų, sąvartynų ir specifinių plastikų rūšių (PET ir PC) keliama grėsmė dirvožemiui. Taip pat minimi taršos mažinimo būdai, tokie kaip nuotekų valymas ir atliekų perdirbimas.

Dirvožemio tarša
Dirvožemio tarša dažnai susijusi su plastiko atliekomis, sąvartynais ir specifinėmis plastiko rūšimis, tokiomis kaip PET ir PC. Plastikai, gaminami iš naftos, sunkiai suyra ir deginant išskiria toksiškas medžiagas. Sąvartynai užima didelius plotus, kelia sprogimų pavojų dėl metano dujų ir prisideda prie šiltnamio efekto. PET ir PC plastikai, naudojami gėrimų pakuotėms, ilgai išlieka dirvožemyje ir gali kelti pavojų sveikatai.
Vandens tarša
Vandens tarša atsiranda dėl įvairių šaltinių, pavyzdžiui, nevalytų nuotekų, žemės ūkio veiklos, pramonės atliekų ir naftos produktų. Žemės ūkyje naudojamos trąšos, patenkančios į vandens telkinius, sukelia dumblių žydėjimą ir žuvų dusimą. Lietuva, kaip Helsinkio konvencijos narė, įsipareigojo mažinti azoto ir fosforo patekimą į Baltijos jūrą. Nuotekų valymo įrenginiai (mechaninio, biologinio ir cheminio valymo) padeda mažinti taršą. Kai kurios pramoninės atliekos gali būti perdirbamos ir panaudojamos, pavyzdžiui, trąšoms. Naftos produktai, patekę į vandenį, sudaro plėvelę, trukdančią natūraliems valymosi procesams ir kenkiančią vandens ekosistemoms.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com