Dirvožemio tarša

Šioje temoje aptariama vandens ir dirvožemio tarša, jos šaltiniai ir padariniai. Taip pat nagrinėjami taršos mažinimo būdai, tokie kaip nuotekų valymas, atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, bei aplinkai draugiškų medžiagų naudojimas. Galiausiai, supažindinama su sunkiųjų metalų šalinimu iš dirvožemio, auginant specialius augalus.

Dirvožemio tarša
Dirvožemio tarša susidaro dėl įvairių teršalų kaupimosi dirvožemyje. Viena iš pagrindinių problemų yra biologiškai neskaidžios atliekos, ypač plastikai. Plastikai gaminami iš naftos ir sunkiai suyra gamtoje. Sąvartynuose kaupiamos atliekos ne tik užima didelius plotus, bet ir gali sukelti sprogimus dėl susidarančių metano dujų. Plastikiniai buteliai, pagaminti iš PET ir PC medžiagų, dirvožemyje išlieka šimtus metų. Alternatyva yra ekologiški maišeliai, gaminami iš kukurūzų krakmolo, kurie suyra per kelerius metus. Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas padeda taupyti energiją ir mažinti sąvartynų neigiamą poveikį. Panaudotos padangos gali būti perdirbamos ir naudojamos kaip kuras. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, gluosniai, gali kaupti sunkiuosius metalus, todėl juos galima naudoti užterštam dirvožemiui valyti. Įmonės turėtų investuoti į aplinką tausojančias technologijas, užuot pirkusios taršos leidimus.
Vandens tarša
Vandens tarša atsiranda dėl įvairių teršalų patekimo į vandens telkinius. Pagrindiniai teršalai yra nevalytos buitinės ir pramoninės nuotekos, žemės ūkyje naudojamos trąšos ir pesticidai, naftos produktai bei įvairios cheminės medžiagos. Trąšų perteklius vandenyje skatina intensyvų dumblių augimą, dėl kurio sumažėja deguonies kiekis ir žūsta žuvys. Lietuva, kaip Helsinkio konvencijos narė, yra įsipareigojusi mažinti į Baltijos jūrą patenkančių azoto ir fosforo junginių kiekį. Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių šių medžiagų šaltinių. Nuotekų valymo įrenginiai (mechaniniai, biologiniai ir cheminiai) padeda sumažinti teršalų kiekį vandenyje. Pramoninės atliekos gali būti perdirbamos ir panaudojamos, pavyzdžiui, kaip trąšos. Naftos produktai, patekę į vandenį, sudaro plėvelę, kuri trukdo vandens organizmams gauti deguonį ir saulės šviesą. Didžiausią pavojų jūroms kelia tanklaivių avarijos ir nuotekos iš naftos perdirbimo įmonių. Susidariusią naftos plėvelę galima surinkti specialia įranga arba suskaidyti naudojant chemines medžiagas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com