Alkenai

Šioje temoje nagrinėjami alkenai – nesotieji angliavandeniliai, turintys dvigubąjį ryšį. Sužinoma apie jų struktūrą, nomenklatūrą, izomeriją, savybes, reakcijas (ypač prijungimo, oksidacijos ir polimerizacijos), gavimo būdus ir panaudojimą. Taip pat aptariama svarbi Markovnikovo taisyklė.

Alkenų fizikinės ir cheminės savybės
Alkenai yra netirpūs vandenyje, lengvesni už vandenį, turi specifinį kvapą. Jų agregatinė būsena priklauso nuo anglies atomų skaičiaus: iki \(C_4\) – dujos, \(C_5 \text{-} C_{18}\) – skysčiai, nuo \(C_{19}\) – kietosios medžiagos. Chemiškai alkenai yra aktyvūs dėl dvigubojo ryšio. Jiems būdingos prisijungimo (adicijos) reakcijos (halogeninimas, hidrohalogeninimas, hidrinimas, hidratacija), oksidacijos reakcijos ir polimerizacijos reakcijos.
Alkenų gavimas ir panaudojimas
Alkenai gali būti gaunami dehalogeninimo reakcijomis (iš dihalogenintų alkanų, veikiant \(\text{Zn}\) arba \(\text{Mg}\)), dehidrohalogeninimo reakcijomis (iš monohalogenintų alkanų, veikiant alkoholiniu \(\text{KOH}\) tirpalu) ir alkoholių dehidratacijos reakcijomis (kaitinant alkoholius su koncentruota \(\text{H}_2\text{SO}_4\) arba \(\text{H}_3\text{PO}_4\)). Etenas naudojamas vaisių nokinimui, plastikų, alkoholio ir kitų cheminių medžiagų gamyboje. Polietenas ir polipropenas naudojami pakuotėms, plėvelėms, mašinų detalėms. Teflonas – cheminėms medžiagoms atsparioms dangoms.
Alkenų nomenklatūra ir izomerija
Alkenų nomenklatūroje svarbu nustatyti ilgiausią anglies grandinę su dvigubuoju ryšiu. Alkenai pasižymi įvairiomis izomerijos rūšimis: anglies grandinės (skeleto), dvigubojo ryšio padėties, geometrine (\(cis\)-, \(trans\)) ir tarpklasine (funkcine). Cis- izomerai turi tas pačias grupes vienoje dvigubojo ryšio pusėje, trans- – priešingose. Tarpklasiniai izomerai priklauso kitoms junginių klasėms (pvz., cikloalkanai).
Alkenų oksidacijos ir polimerizacijos reakcijos
Alkenai reaguoja su oksidatoriais, pavyzdžiui, kalio permanganatu (\(KMnO_4\)). Etenas ir jo homologai su oru sudaro sprogius mišinius. Visiškai sudegus alkenams, susidaro anglies dioksidas (\(CO_2\)) ir vanduo (\(H_2O\)). Polimerizacijos reakcijų metu alkenų molekulės jungiasi viena su kita, sudarydamos ilgas grandines – polimerus. Monomeras yra pradinė medžiaga, monomero grandis – pasikartojanti dalis polimere, o polimerizacijos laipsnis (\(n\)) – grandžių skaičius.
Alkenų prisijungimo reakcijos
Alkenai dalyvauja prisijungimo reakcijose, kurių metu nutrūksta dvigubasis ryšys. Halogeninimo metu prisijungia halogenai (pvz., \(Br_2\)), sudarant dihalogenintus alkanus. Hidrohalogeninimo metu prisijungia vandenilio halogenidai (pvz., \(HBr, HCl\)), dažnai pagal Markovnikovo taisyklę (vandenilis jungiasi prie labiau hidrinto anglies atomo). Hidrinimo metu, dalyvaujant katalizatoriams (\(Ni, Pt, Pd\)), prisijungia vandenilis, susidarant alkanams. Hidratacijos metu, naudojant katalizatorius (pvz., \(H_2SO_4, H_3PO_4\)), prisijungia vanduo, susidarant alkoholiams.
Nesočiųjų angliavandenilių apžvalga: alkenai
Alkenai yra angliavandeniliai, turintys bent vieną dvigubąjį ryšį tarp anglies atomų (\(C=C\)). Jų bendroji formulė yra \(C_nH_{2n}\). Alkenų pavadinimai sudaromi su priesaga -en-. Dvigubasis ryšys sudarytas iš vieno \(\sigma\) (sigma) ir vieno \(\pi\) (pi) ryšio. Dėl \(\pi\) ryšio, alkenai yra chemiškai aktyvesni už alkanus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com