Cheminės reakcijos, energija, reakcijų greitis, cheminė pusiausvyra, rūgštys ir hidroksidai

Šiose temose nagrinėjamos pagrindinių cheminių elementų ir jų junginių (oksidų, rūgščių, bazių, druskų) savybės, gavimas, reakcijos (įskaitant redoksą, elektrolizę, koroziją) bei termochemijos pagrindai. Aptariama cheminių reakcijų kinetika (greitis, katalizė), cheminė pusiausvyra (Le Šateljė principas), tirpalų ypatybės (tirpumas, pH, hidrolizė, vandens kietumas). Taip pat apžvelgiamos taikomosios sritys kaip metalurgija, lydiniai ir trąšos.

Cheminė kinetika
Šioje temoje nagrinėjami cheminės kinetikos pagrindai – kas yra homogeninės ir heterogeninės reakcijos, nuo ko priklauso reakcijos greitis ir kaip jis matuojamas. Taip pat aiškinamasi, kaip apskaičiuoti vidutinį reakcijos greitį, remiantis reaguojančių medžiagų arba reakcijos produktų koncentracijos pokyčiu per tam tikrą laiką. Nagrinėjamas pavyzdys, kaip nustatyti medžiagų koncentracijas reakcijos eigoje.
Rūgščių ir bazių disociacijos konstantos
Šioje temoje nagrinėjama, kaip apskaičiuoti tirpalų pH, remiantis stiprių bazių disociacija. Taip pat susipažįstama su rūgščių ir bazių disociacijos konstantomis (Ka ir Kb) bei jų panaudojimu, apibūdinant silpnųjų rūgščių ir bazių jonizaciją vandenyje. Sužinoma, kad pKa yra neigiamas dešimtainis Ka logaritmas.
Hidroksidai
Šioje temoje nagrinėjama hidroksidai – junginiai, sudaryti iš metalo jonų ir hidroksido grupių, bei jų skirstymas į tirpius (šarmus) ir netirpius. Taip pat aptariama pagrindiniai bazių gavimo būdai, tokie kaip metalų ar jų oksidų reakcijos su vandeniu, bei druskų reakcijos su šarmais. Galiausiai, susipažįstama su hidroksidų cheminėmis savybėmis, įskaitant reakcijas su rūgštimis, rūgštiniais oksidais ir druskomis.
Mineralinės trąšos
Šioje temoje aptariama mineralinės trąšos, jų klasifikacija (paprastosios, sudėtinės, kompleksinės) ir gavimo būdai. Taip pat sužinoma, kaip vertinamos trąšos, skaičiuojant maistinių elementų (azoto, kalio, fosforo) masės dalis, bei susipažįstama su trąšų gamyba Lietuvoje.
Elektrolitų disociacija ar jonizacija
Šioje temoje aptariama vandens minkštinimas, įvairūs jo metodai, bei elektrolitinė disociacija ir jonizacija. Taip pat, susipažįstama su stipriaisiais ir silpnaisiais elektrolitais, bei pavyzdžiais. Sužinoma, kaip elektrolitai skaidosi į jonus tirpaluose.
Cheminė pusiausvyra
Šioje temoje nagrinėjama katalizė, inhibitoriai ir cheminė pusiausvyra. Aiškinamasi, kaip nustatyti cheminės pusiausvyros konstantą (K) ir apskaičiuoti pusiausvirąsias reaguojančių medžiagų koncentracijas.
Rūgštys
Šioje temoje nagrinėjamos rūgštys: jų apibrėžimas, skirstymas (deguoninės ir bedeguonės, vienprotonės ir poliprotonės), pagrindiniai gavimo būdai (tiesioginė sintezė, rūgštinių oksidų tirpinimas, druskų reakcijos) ir cheminės savybės (reakcijos su bazėmis, baziniais oksidais, druskomis, skilimas kaitinant, reakcijos su metalais). Taip pat pateikiami įvairių rūgščių pavadinimai.
Metalų korozija
Šioje temoje nagrinėjama metalų korozija – savaiminis metalų irimas dėl aplinkos poveikio, aprašomi korozijos procesai, pavyzdžiui, geležies rūdijimas. Taip pat aptariami metalų apsaugos būdai ir vandeninio tirpalo (CuCl₂) elektrolizės procesas.
Deguonis ir sieros junginiai
Šioje temoje nagrinėjama sieros junginių (sieros dioksido, sieros trioksido ir sieros rūgšties) cheminės savybės, gavimo būdai ir panaudojimas. Taip pat aptariamos deguonies savybės, izotopai ir paplitimas. Galiausiai, paaiškinama, kaip taisyklingai skiesti sieros rūgštį.
Metalų lydiniai
Šioje temoje susipažįstama su negesintomis kalkėmis, jų gavimu ir panaudojimu. Taip pat nagrinėjama įvairūs metalų lydiniai, tokie kaip ketus, plienas ir spalvotųjų metalų lydiniai, jų sudėtis, savybės bei panaudojimo sritys.
Tirpalai. Tirpumas
Šioje temoje nagrinėjami tirpalų susidarymas, jų tipai (koncentruoti, praskiesti, sotieji, nesotieji, persotintieji), hidratų ir kristalhidratų susidarymas. Taip pat aiškinamasi, kas yra tirpumas, kaip jis priklauso nuo temperatūros, ir kaip apskaičiuoti išsikristalizavusių medžiagų masę.
Termochemijos pagrindai
Šioje temoje nagrinėjama termochemija – mokslas, tiriantis šiluminius efektus cheminėse reakcijose. Aptariami entalpijos pokyčiai (ΔH), egzoterminės (šilumą išskiriančios) ir endoterminės (šilumą sugeriančios) reakcijos. Taip pat mokoma sudaryti ir analizuoti termochemines lygtis.
IIA (2) grupės metalai
Šioje temoje nagrinėjami IIA (2) grupės metalai, jų fizikinės ir cheminės savybės, radimas gamtoje, gavimas, panaudojimas ir svarbiausi junginiai. Taip pat apžvelgiamas šių metalų savybių kitimas grupėje, bei natrio junginių panaudojimas. Galiausiai, aprašomas natrio karbonato gavimas.
Siera
Šioje temoje aptariama chloro ir sieros cheminės savybės, gavimo būdai ir svarbiausi junginiai. Sužinoma, kaip chloras reaguoja su kitomis medžiagomis, kur jis naudojamas, ir kokie yra jo junginiai, tokie kaip vandenilio chloridas ir chloridai. Taip pat nagrinėjama sieros fizinės bei cheminės savybės, radimas gamtoje, gavimas, bei sieros junginiai, pavyzdžiui, divandenilio sulfidas ir sieros dioksidas.
Temperatūros įtaka pusiausvyrai
Šioje temoje nagrinėjama Le Šateljė principas, kuris paaiškina, kaip išorės veiksniai (temperatūra, slėgis, koncentracija) veikia cheminę pusiausvyrą. Sužinoma, kaip keičiant šiuos veiksnius, galima paveikti reakcijos produktų išeigą. Taip pat aptariama, kaip katalizatoriai veikia reakcijos greitį, bet ne pusiausvyrą.
Bario chlorido tirpumas ir vandens savybės
Šioje temoje nagrinėjamos bario chlorido tirpumo skaičiavimo ir kristalinės sodos formulės nustatymo metodikos. Taip pat apžvelgiama gamtinio vandens sudėtis, įskaitant jame ištirpusias druskas, dujas ir jonus, bei trumpai apibūdinama vandens molekulės sandara.
Jonų reakcijos elektrolitų tirpaluose
Šioje temoje nagrinėjami rūgščių ir bazių vandeniniai tirpalai, jų jonizacijos ir disociacijos konstantos (K) bei pK vertės. Taip pat aptariamas elektrolitų stiprumo ryšys su šiomis konstantomis ir jonų reakcijos elektrolitų tirpaluose, įskaitant sąlygas, kuriomis šios reakcijos vyksta.
Temperatūros įtaka reakcijos greičiui
Šioje temoje nagrinėjama, kaip temperatūra veikia cheminės reakcijos greitį. Sužinoma, kad pakėlus temperatūrą, reakcijos greitis paprastai padidėja, ir susipažįstama su van't Hoffo taisykle, apibūdinančia šį ryšį. Taip pat matoma, kad temperatūra turi įtakos įvairiems procesams.
Šarminių metalų junginiai
Šioje temoje nagrinėjami IA grupės metalai (šarminiai metalai), jų fizikinės ir cheminės savybės, radimas gamtoje, gavimas ir svarbiausi junginiai. Taip pat apžvelgiami šių metalų hidroksidai ir druskos, jų savybės bei gavimo būdai, pavyzdžiui, Solvėjaus metodas.
Elektrolizė
Šioje temoje aptariama elektrolizė – procesas, kurio metu, leidžiant elektros srovę per elektrolitą, vyksta cheminės reakcijos ant elektrodų. Sužinoma apie dviejų tipų elektrodus (tirpiuosius ir netirpiuosius), bei kaip skiriasi reakcijos, priklausomai nuo anijono sudėties, kai naudojamas netirpusis anodas. Taip pat apžvelgiami oksidacijos procesai, vykstantys ant abiejų tipų anodų.
Chloro savybės ir panaudojimas
Šioje temoje nagrinėjama vandenilio, halogenų (fluoro, chloro, bromo, jodo) ir chloro savybės, radimas gamtoje ir cheminės reakcijos. Taip pat sužinoma apie šių elementų panaudojimą ir jų junginių, pavyzdžiui, halogenidų, susidarymą. Akcentuojamas halogenų, kaip stiprių oksidatorių, vaidmuo.
Slėgio įtaka pusiausvyrai
Šioje temoje nagrinėjamas Le Šateljė principas, kuris apibūdina, kaip išoriniai veiksniai (temperatūra, koncentracija, slėgis) veikia cheminę pusiausvyrą. Sužinoma, kaip keičiant šiuos veiksnius, galima paslinkti pusiausvyrą norima kryptimi, pavyzdžiui, padidinant produkto išeigą. Taip pat išmokstama, kad slėgis daro įtaką tik dujinių medžiagų pusiausvyrai.
IA (1) grupės metalai
Šioje temoje nagrinėjama apie IA (1) grupės metalus (ličį, natrį, kalį, rubidį, cezį), jų fizikines bei chemines savybes, radimą gamtoje, gavimą ir svarbiausius junginius. Taip pat aptariama apie šių metalų hidroksidus ir druskas, jų savybes ir gavimo būdus.
Koncentracijos įtaka pusiausvyrai
Šioje temoje nagrinėjama, kaip koncentracija veikia cheminę pusiausvyrą, remiantis Le Šateljė principu. Sužinoma, kad didinant vienos iš medžiagų koncentraciją, pusiausvyra pasislenka ta kryptimi, kurioje ta medžiaga sunaudojama, ir atvirkščiai. Taip pat aiškinamasi, jog norint padidinti produkto išeigą, reikia manipuliuoti pradinių medžiagų ir produktų koncentracijomis.
Vandens jonizacija. Vandens jonų koncentracijų sandauga
Šioje temoje nagrinėjama stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų disociacija arba jonizacija, įskaitant rūgštis, bazes ir druskas. Taip pat aptariama vandens jonizacija ir vandens jonų koncentracijų sandauga, kuri yra svarbi sąvoka, apibūdinanti vandens pusiausvyrą.
Pagrindiniai neorganinių junginių tipai
Šioje temoje nagrinėjami oksidai – junginiai, sudaryti iš deguonies ir kito cheminio elemento. Aptariama, kaip oksidai gaunami (pvz., deginant medžiagas, skaidant druskas), kaip jie klasifikuojami pagal chemines savybes (rūgštiniai, baziniai, amfoteriniai, neutralūs) ir kokios yra rūgštinių oksidų reakcijos.
Vandens kietumas
Šioje temoje nagrinėjama vandens cheminės savybės, jo reakcijos su kitomis medžiagomis ir vandens kietumo sąvoka. Sužinoma, kaip vanduo reaguoja su metalais, halogenais ir oksidais, bei kaip susidaro kristalhidratai. Taip pat išsiaiškinama, kas lemia vandens kietumą, kaip jis skirstomas ir kokias problemas gali sukelti.
Oksidai
Šioje temoje aptariama oksidų susidarymas, cheminės savybės ir skirstymas į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir neutralius oksidus. Sužinoma, kaip oksidai gaunami įvairiose cheminėse reakcijose, pavyzdžiui, deginant medžiagas ar skaidant junginius. Taip pat nagrinėjama, kaip oksidai reaguoja su vandeniu, rūgštimis, bazėmis ir kitais oksidais.
Metalurgija
Šioje temoje aptariama: oksidacijos-redukcijos reakcijos ir jų lyginimas, cheminės reakcijos (grįžtamosios ir negrįžtamosios), reakcijų klasifikacija pagal šiluminį efektą ir agregatinę būseną, bei metalurgija. Sužinoma, kaip vyksta elektronų mainai, kaip skirstomos reakcijos ir kaip iš rūdų išgaunami metalai. Taip pat išmokstama nustatyti, kada reakcijos metu šiluma išsiskiria, o kada – sugeriama.
Anglies ir azoto rūgšties chemija
Šioje temoje nagrinėjama azoto rūgšties ir anglies chemija, įskaitant jų savybes, gavimo būdus ir panaudojimą. Taip pat aptariami anglies oksidai ir pateikiami įvairių cheminių reakcijų bei junginių skaičiavimų pavyzdžiai. Galiausiai, mokomasi nustatyti junginio empirinę formulę.
Metalų cheminės savybės
Šioje temoje aptariami metalų gavimo būdai (pirometalurgija, hidrometalurgija, elektrometalurgija) ir metalų cheminės savybės, įskaitant jų reakcijas su vandeniu, rūgštimis ir šarmais. Taip pat nagrinėjama metalų aktyvumo eilė ir kaip ji nulemia metalų reakcijas. Pateikiami cheminių reakcijų pavyzdžiai.
Mainų reakcijų pavyzdžiai
Šioje temoje nagrinėjama mainų reakcijos, pateikiant pavyzdžius, kaip rašyti bendrąsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines lygtis. Sužinoma, kurios medžiagos disocijuoja arba jonizuojasi, o kurios ne. Taip pat išmokstama atpažinti, kada susidaro nuosėdos, dujos ar vanduo.
Elektrocheminiai procesai anodo paviršiuje
Šioje temoje nagrinėjami elektrocheminiai procesai, vykstantys ant anodo paviršiaus elektrolizės metu. Aptariami dviejų tipų anodai – tirpieji ir netirpieji, bei jų veikimo principai, pateikiant oksidacijos reakcijų pavyzdžius priklausomai nuo elektrolito sudėties ir anodo tipo.
Rūgščių, bazių ir druskų disociacija
Šioje temoje nagrinėjama, kaip rūgštys, bazės ir druskos skyla į jonus (disociacija arba jonizacija) tirpaluose, bei skirtumas tarp stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų. Taip pat susipažįstama su vandens jonizacija ir vandens jonų koncentracijų sandauga.
Tirpalų pH skaičiavimas
Šioje temoje aptariama vandens jonų sandauga, pH skalė ir kaip nustatyti tirpalų rūgštingumą ar bazingumą. Taip pat nagrinėjama, kaip druskų hidrolizė veikia tirpalų pH, ir pateikiami stipriųjų bei silpnųjų elektrolitų pH skaičiavimo pavyzdžiai. Galiausiai, parodoma, kaip nustatyti tirpalo terpę po rūgšties ir šarmo reakcijos.
Druskos
Šioje temoje aptariamos druskos, jų susidarymas (neutralizacijos reakcijos) ir skirstymas į neutraliąsias ir rūgščiąsias. Taip pat nagrinėjami įvairūs neutraliųjų druskų gavimo būdai, druskų tirpumas vandenyje ir jų panaudojimas pramonėje, medicinoje bei buityje. Galiausiai pateikiami uždavinių sprendimų pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip apskaičiuoti tirpalų koncentracijas ir reakcijų produktų kiekius.
Katalizė ir katalizatoriai
Šioje temoje nagrinėjama, kaip temperatūra ir katalizatoriai veikia cheminių reakcijų greitį. Sužinoma, kaip apskaičiuoti reakcijos greičio pokytį keičiantis temperatūrai, bei susipažįstama su katalizės sąvoka, katalizatorių rūšimis (homogeninė, heterogeninė) ir jų veikimo principu (aktyvacijos energijos mažinimu). Taip pat aptariamos katalizatorių savybės, tokios kaip specifiškumas, selektyvumas ir promotorių įtaka.
Cheminė pusiausvyra
Šioje temoje nagrinėjama Le Šateljė principas, kuris paaiškina, kaip išorės veiksniai (temperatūra, slėgis, koncentracija) veikia cheminę pusiausvyrą. Taip pat sužinoma, kaip šiuos veiksnius valdyti, norint padidinti reakcijos produktų išeigą. Galiausiai, išmokstama nuspėti pusiausvyros poslinkio kryptį, keičiant reakcijos sąlygas.
Cheminės reakcijos ir jų klasifikacija
Šioje temoje nagrinėjamos cheminės reakcijos, jų klasifikacija pagal įvairius kriterijus, įskaitant reaguojančių medžiagų sudėtį, oksidacijos laipsnio kitimą, ir šiluminį efektą. Taip pat aptariamos oksidacijos-redukcijos reakcijos, apibrėžiant oksidatorius ir reduktorius bei pateikiant pagrindinius jų pavyzdžius.
Vandenilio savybės ir paplitimas
Šioje temoje aptariamos nemetalų savybės, ypač daug dėmesio skiriant vandeniliui. Sužinoma apie vandenilio fizikines ir chemines savybes, jo paplitimą gamtoje, gavimo būdus (pramoninius ir laboratorinius) ir chemines reakcijas. Taip pat, palyginami įvairūs nemetalai pagal jų savybes.
Vandens minkštinimas ir elektrolitų disociacija
Vandens Minkštinimas: Šiame skyriuje nagrinėjama, kaip iš vandens pašalinami kalcio ir magnio jonai, naudojant terminius, cheminius ir jonų mainų metodus.Elektrolitų Disociacija ar Jonizacija: Aptariama, kaip elektrolitai tirpaluose skyla į jonus, ir susipažįstama su stipriųjų bei silpnųjų elektrolitų pavyzdžiais.
Nemetalai ir vandenilis
Šioje temoje susipažįstama su nemetalų savybėmis, jų molekuline struktūra ir alotropija, bei vandenilio cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis. Taip pat, aptariami vandenilio paplitimas, gavimo būdai ir cheminės reakcijos, kuriose jis dalyvauja kaip oksidatorius arba reduktorius. Galiausiai, apžvelgiami vandenilio junginiai.
Vandenilio jonų rodiklis pH
Šioje temoje nagrinėjama vandenilio jonų koncentracija, jos ryšys su hidroksido jonų koncentracija ir vandens jonizacijos konstanta. Taip pat apibrėžiamas vandenilio jonų rodiklis (pH) ir paaiškinama, kaip pH skalė naudojama tirpalų rūgštingumui ar bazingumui nustatyti, pateikiant įvairių tirpalų pH vertes.
Veikiančiųjų masių dėsnis
Šioje temoje nagrinėjama, kaip apskaičiuojamas cheminės reakcijos greitis ir kokie veiksniai jam daro įtaką. Taip pat susipažįstama su veikiančiųjų masių dėsniu, kuris apibūdina ryšį tarp reakcijos greičio ir reaguojančių medžiagų koncentracijų.
Elektrocheminiai procesai katodo paviršiuje
Šioje temoje nagrinėjama, kaip metalų aktyvumas lemia reakcijas, vykstančias ant katodo elektrolizės metu, ypač vandeniniuose tirpaluose. Sužinoma, kad aktyvių metalų jonų tirpaluose redukuojasi vanduo, o mažiau aktyvių – patys metalų jonai. Taip pat mokomasi užrašyti elektrolizės lygtis.
VIIA (17) grupės cheminiai elementai (halogenai)
Šioje temoje susipažįstama su vandenilio cheminėmis savybėmis, jo panaudojimu, halogenų (VIIA grupės elementų) fizikinėmis bei cheminėmis savybėmis, radimu gamtoje ir jų junginių panaudojimu. Taip pat nagrinėjama chloro fizikinės savybės, radimas gamtoje ir cheminės savybės.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com