Hidroksidai

Šioje temoje nagrinėjama hidroksidai – junginiai, sudaryti iš metalo jonų ir hidroksido grupių, bei jų skirstymas į tirpius (šarmus) ir netirpius. Taip pat aptariama pagrindiniai bazių gavimo būdai, tokie kaip metalų ar jų oksidų reakcijos su vandeniu, bei druskų reakcijos su šarmais. Galiausiai, susipažįstama su hidroksidų cheminėmis savybėmis, įskaitant reakcijas su rūgštimis, rūgštiniais oksidais ir druskomis.

Bazių gavimo būdai
Bazės (hidroksidai) gali būti gaunamos keliais būdais. Pirmasis – šarminių ir šarminių žemių metalų reakcija su vandeniu, pavyzdžiui: \(2K + H_2O \rightarrow 2KOH + H_2\) ; Ca + 2H_2O \rightarrow Ca(OH)_2 + H_2 $$. Antrasis – aktyviųjų metalų oksidų reakcija su vandeniu: \(K_2O + H_2O \rightarrow 2KOH\) ; BaO + H_2O \rightarrow Ba(OH)_2 $$. Trečiasis – druskų reakcija su šarmais, kai susidaro netirpūs hidroksidai: \(FeSO_4 + 2NaOH \rightarrow Fe(OH)_2 + Na_2SO_4\) (arba joninė lygtis: \(Fe^{2+} + 2OH^- \rightarrow Fe(OH)_2\) ); CrCl_3 + 3KOH \rightarrow Cr(OH)_3 + 3KCl \((arba joninė lygtis:\) Cr^{3+} + 3OH^- \rightarrow Cr(OH)_3 $$). Ketvirtasis būdas apima šarminių metalų vandeninių druskų tirpalų elektrolizę.
Hidroksidai
Hidroksidai – tai junginiai, sudaryti iš metalo jonų ir vienos arba kelių hidroksido (\(OH^-\)) grupių. Jų bendroji formulė yra \(MOH\). Pavyzdžiai: \(KOH\), \(Fe(OH)_2\), \(Ca(OH)_2\). Hidroksidai, kurie atskelia hidroksido jonus, dažnai vadinami bazėmis. Pagal tirpumą vandenyje hidroksidai skirstomi į tirpius (\(LiOH\), \(KOH\), \(NaOH\), \(CsOH\), \(RbOH\), \(Ba(OH)_2\), \(Sr(OH)_2\), dar vadinamus šarmais) ir netirpius.
Hidroksidų cheminės savybės
Hidroksidai pasižymi bazinėmis savybėmis ir reaguoja su įvairiomis medžiagomis. Jie reaguoja su rūgštimis, sudarydami druskas ir vandenį (pvz., \(NaOH + HCl \rightarrow NaCl + H_2O\)). Taip pat reaguoja su rūgštiniais oksidais, sudarydami druskas ir vandenį (pvz., \(2NaOH + SiO_2 \rightarrow Na_2SiO_3 + H_2O\)). Galiausiai, hidroksidai gali reaguoti su druskomis, jei susidaro netirpus hidroksidas (pvz., \(CuSO_4 + 2NaOH \rightarrow Cu(OH)_2 + Na_2SO_4\)).
Metalų oksidų savybės
To paties metalo oksidai, turintys skirtingus oksidacijos laipsnius, demonstruoja skirtingas chemines savybes. Pavyzdžiui, chromo oksidai: \(\text{CrO}\) yra bazinis, \(\text{Cr}_2\text{O}_3\) yra amfoterinis, o \(\text{CrO}_3\) yra rūgštinis. Mangano oksidų atveju: \(\text{MnO}\) yra bazinis, \(\text{Mn}_2\text{O}_3\) taip pat bazinis, \(\text{MnO}_2\) yra amfoterinis, o \(\text{Mn}_2\text{O}_7\) yra rūgštinis. Bendras dėsningumas – didėjant metalo oksidacijos laipsniui, stiprėja oksido rūgštinės savybės. Neutralieji oksidai, tokie kaip \(\text{CO}\), \(\text{NO}\), \(\text{N}_2\text{O}\) ir \(\text{SiO}\), paprastai nereaguoja su vandeniu ir neturi nei bazinių, nei rūgštinių savybių. Tačiau, esant specifinėms sąlygoms (pvz., kaitinimas ir slėgis), kai kurie iš jų gali reaguoti su šarmais ir sudaryti druskas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com