Druskos yra plačiai pritaikomos: pramonėje (pavyzdžiui, metalų gavyboje), medicinoje (fiziologiniuose tirpaluose, vaistuose, mažinančiuose skrandžio rūgštingumą, vidurius laisvinančiuose preparatuose, gipso tvarsčiuose) ir buityje (maisto pagardinimui, kaip kepimo miltelių ingredientas). Pavyzdžiui, \(NaCl\) (valgomoji druska) naudojama maisto pramonėje, o \(NaHCO_3\) (geriamoji soda) – kepiniuose.

Druskos yra junginiai, susidarantys iš metalo (arba amonio) katijonų ir rūgšties liekanos anijonų. Jos yra neutralizacijos reakcijų, kurios gali būti visiškos arba nevisiškos, produktai. Pagal tai, ar neutralizacija yra visiška, ar ne, druskos skirstomos į neutraliąsias (pvz., \(KNO_3, CuSO_4\)) ir rūgščiąsias (pvz., \(NaHSO_4, Zn(H_2PO_4)_2\)).

Druskos paprastai yra kietosios, kristalinės medžiagos. Jos gali būti skirstomos į tirpias (pvz., \(NaCl, KNO_3\)), mažai tirpias (pvz., \(PbCl_2, CaSO_4\)) ir netirpias (pvz., \(BaSO_4, PbSO_4, PbS, CaCO_3\)). Rūgščiosios druskos dažniausiai būna tirpesnės, palyginti su neutraliosiomis druskomis. Visos druskos priskiriamos stipriems elektrolitams.

Molinė koncentracija (\(C\)) apskaičiuojama, medžiagos kiekį moliais (\(n\)) padalijus iš tirpalo tūrio litrais (\(V\)). Procentinė koncentracija (\(w\)) randama, ištirpusios medžiagos masę (\(m\)) padalijus iš viso tirpalo masės ir padauginus iš \(100 \%\). Sprendžiant uždavinius, būtina remtis stechiometrijos principais ir reakcijų lygtimis.

Neutraliosios druskos yra visiškos neutralizacijos reakcijos produktas, sudarytas iš metalo katijonų ir rūgšties liekanos anijonų. Pavyzdys: \(2Al(OH)_3(k) + 3H_2SO_4(aq) \rightarrow Al_2(SO_4)_3(aq) + 6H_2O(s)\).

Neutraliąsias druskas galima gauti šiais būdais: metalų reakcijomis su rūgštimis (\(Zn(k) + 2HCl(aq) \rightarrow ZnCl_2(aq) + H_2(d)\)); bazių reakcijomis su rūgštimis (\(NaOH(aq) + HNO_3(aq) \rightarrow NaNO_3(aq) + H_2O(s)\)); bazinių/amfoterinių oksidų reakcijomis su rūgštimis (\(CuO(k) + H_2SO_4(aq) \rightarrow CuSO_4(aq) + H_2O(s)\)); druskų reakcijomis su rūgštimis (\(H_2S(aq) + CuCl_2(aq) \rightarrow CuS(k) + 2HCl(aq)\)); bazinių oksidų reakcijomis su rūgštiniais oksidais (\(CaO(k) + CO_2(d) \rightarrow CaCO_3(k)\)); bazių reakcijomis su rūgštiniais oksidais (\(Ca(OH)_2(aq) + CO_2(d) \rightarrow CaCO_3(k) + H_2O(s)\)); šarmų reakcijomis su druskomis (\(FeCl_3(aq) + 3KOH(aq) \rightarrow Fe(OH)_3(k) + 3KCl(aq)\)); dviejų tirpių druskų reakcijomis (\(BaCl_2(aq) + Na_2SO_4(aq) \rightarrow BaSO_4(k) + 2NaCl(aq)\)); aktyvesnių metalų reakcijomis su mažiau aktyvių metalų druskų tirpalais (\(Zn(k) + CuSO_4(aq) \rightarrow ZnSO_4(aq) + Cu(k)\)); metalų reakcijomis su nemetalais (\(2K(k) + Cl_2(d) \rightarrow 2KCl(k)\)).

Rūgščiosios druskos susidaro, kai ne visi rūgšties vandenilio jonai yra pakeičiami metalo katijonais. Tik daugiaprotonės rūgštys gali sudaryti rūgščiąsias druskas. Pavyzdys: \(KOH(aq) + H_3PO_4(aq) \rightarrow KH_2PO_4(aq) + H_2O(s)\); \(2KOH(aq) + H_3PO_4(aq) \rightarrow K_2HPO_4(aq) + 2H_2O(s)\).

Sprendžiant uždavinius, susijusius su druskomis, taikomos reakcijų lygtys, stechiometrija, molinės ir procentinės koncentracijos skaičiavimai. Svarbu nustatyti, ar medžiaga yra pertekliuje, ar jos trūksta, taip pat atsižvelgti į druskų tirpumą. Pavyzdžiui, nustatant priemaišas, esančias mėginyje, pasitelkiamos reakcijos, kurių metu išsiskiria dujos arba susidaro nuosėdos.