SQL log

  Darbo pasidalijimas taip pat didina darbo našumą, nes įprastas darbas atliekamas greičiau ir kvalifikuočiau. Darbo pasidalijimo forma, kai asmuo ar įmonė sutelkia savo gamybos pastangas į vieną veiklos sritį arba ribotą jų skaičių, yra vadinama **specializacija**. Specializacija leidžia ne tik didinti gamybą, bet ir mažinti gamybos sąnaudas. Kai žmonės gamindami savanoriškai specializuojasi ir prekiauja vieni su kitais, didėja bendroji gamybos apimtis ir vartojimas. Tačiau didesnė specializacija didina gamintojų tarpusavio priklausomybę. Tarkime, įmonė surinkinėja kompiuterius. Ji turi ilgalaikes sutartis su dalių tiekėjais. Ir štai, vienas jų bankrutuoja, kitas - pakelia kainas. Žinoma, tai atsilieps įmonei. Na, o jei tiekėjai yra iš užsienio šalių, vadinasi, tų šalių politika gali turėti įtakos ir pagrindinei įmonei. Kiekvienas vartotojas labai menką savo vartojamų produktų dalį pasigamina pats. Specializuodamiesi kokioje nors srityje, žmonės ar įmonės tikisi, kad kiti, užsiimantys kitokia veikla, aprūpins juos pageidaujamomis prekėmis bei paslaugomis.
  
  ## Pasvarstykite
  
  Kaip pasireiškia specializacija mokykloje? Kaip ši specializacija susijusi su našumu? Ar yra mokykloje gamintojų tarpusavio priklausomybė, susijusi su specializacija?
  
  ## ĮTVIRTINIMO KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
  
  **Patvirtinkite arba paneikite (TAIP / NE)**
  
  1. Specializacija mažina gamintojų tarpusavio priklausomybę.
  2. Specializacija skatina prekybą.
  
  **Pasirinkite teisingo atsakymo raidę**
  
  3. Kam yra naudingas didėjantis darbo našumas?
     A Darbuotojui, nes per dieną daugiau padaro ir gauna didesnį atlyginimą.
     B Darbuotojui ir savininkui.
     C Savininkui, nes didina prekių gamybą ir mažina jų savikainą.
     D Visiems paminėtiems A–C.
  
  4. Kokiose ūkio šakose daugiausia specializuojasi Lietuva?
     A Naujų technologijų.
     B Žemės ūkio ir gyvulininkystės.
     C Lengvosios pramonės.
     D Laivininkystės.
  
  5. Pelnas yra:
     A mokestis už naudojimąsi ištekliais;
     B atlygis už verslininko pastangas ir riziką;
     C verslininko sau pasiskirtas atlyginimas;
     D pajamos iš parduotų prekių.
  
  6. Kaip apskaičiuojamas pelnas?
     A Parduotų prekių kiekis dauginamas iš kainos.
     B Prie pardavimo pajamų pridedamos gamybos sąnaudos.
     C Iš pardavimo pajamų atimamos gamybos sąnaudos.
     D Pagamintų prekių kiekis dauginamas iš kainos.
  
  7. Kaip geriausiai būtų galima padidinti šalyje prekių gamybą ir paslaugų teikimą?
     A Daugiau dirbti.
     B Ilgiau dirbti.
     C Kelti darbo našumą.
     D Įvesti valstybės reguliavimą.
  
  8. Kuris iš šių veiksnių padidintų darbo našumą?
     A Tobulesnės technologijos.
     B Papildomai priimti darbininkai.
     C Naktinės pamainos.
     D Viršvalandinis darbas.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Meteorai painiojami su kitais, retai dangaus skliaute pasirodančiais dangaus kūnais – kometomis. Kometa yra mažas kosminis kūnas, kurio branduolys sudarytas daugiausia iš ledo ir dulkių. Aplink Saulę kometos skrieja labiau ištįsusiomis negu planetos orbitomis. Kometai priartėjus prie Saulės, susidaro ryški uodega, kuri, kometai nuo Saulės tolstant, pranyksta. Kai kurioms kometoms apskrieti aplink Saulę užtrunka tūkstančius metų, o kitoms – kelis šimtus.
  
  ## SUPRANTAME IR TAIKOME
  
  1.  Surikiuokite dangaus kūnus – meteoroidą, meteoritą, asteroidą – eilės tvarka, nuo didžiausio iki mažiausio.
  2.  Remkitės 3 paveikslu ir paaiškinkite, kuo skiriasi meteoroidas, meteoras ir meteoritas.
  3.  Kaip manote, kodėl viena iš Velnio duobės kilmės hipotezių yra nukritęs meteoritas?
  4.  Prisiminkite, kaip kinta medžiagų būsenos (kietoji, skystoji, dujinė), ir paaiškinkite, kodėl, kometai priartėjus prie Saulės, atsiranda ryški uodega.
  
  ## Dirbtiniai palydovai
  
  ### AIŠKINAMĖS
  
  Kartais nakties danguje galime pamatyti tiesiomis linijomis judančius mažus šviečiančius taškelius. Tai aukštai virš Žemės paviršiaus skriejantys dirbtiniai palydovai. Dažniausiai jie naudojami ryšiams, navigacijai palaikyti, orams prognozuoti, tiksliems žemėlapiams sudaryti, Žemėje vykstantiems reiškiniams stebėti. Į orbitą aplink Žemę buvo iškelti keli Lietuvos mokslininkų sukurti palydovai.
  
  Kaip ir kiekvienas įrenginys, palydovai nėra amžini, jie pasensta, nusidėvi ar sugenda ir tampa kosmoso šiukšlėmis. Pirmaisiais kosmoso tyrimų metais nebuvo svarstoma, kas nutiks į kosmosą paleistiems aparatams. Dabartiniais laikais, prieš paleidžiant palydovą į kosmosą, parengiamas planas, kokių veiksmų turėtų būti imamasi palydovui įvykdžius misiją.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Šviesos lūžimo reiškinių mūsų aplinkoje galima matyti gana dažnai. Dėl šviesos lūžimo tariamai pakinta matomų daiktų matmenys, forma, padėtis. Šviesos lūžimas sudaro mirgėjimo, blykčiojimo įspūdį – atrodo, kad oras karštą vasaros dieną mirga, žvaigždės naktį blykčioja. Žvaigždžių mirgėjimą paaiškina nesudėtingas bandymas. Tamsiame kambaryje siauras prožektoriaus šviesos pluoštas nukreipiamas į ekraną. Jame matyti mažas nejudantis šviesos taškelis. Po šviesos spinduliu tarp pro[...]' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;