Dvigeldžių moliuskų galva yra sunykusi. Jų kūną sudaro liemuo ir koja, apsaugoti dviejų kriauklių (geldelių). Dvigeldžiai yra sėslūs ir minta filtruodami vandenį, iš kurio paima smulkius organizmus. Pavyzdžiai: bedantės, dreisenos, midijos ir austrės.

Galvakojų moliuskų kūną sudaro galva, liemuo ir čiuptuvais virtusi koja. Daugelio galvakojų kriauklė yra sunykusi. Jie dažniausiai yra plėšrūs ir pasižymi gebėjimu greitai judėti. Pavyzdžiai: kalmarai, aštuonkojai ir sepijos.

Moliuskai, dar vadinami minkštakūniais, turi minkštą kūną, paprastai sudarytą iš galvos, liemens ir kojos. Šios dalys neturi aiškių ribų. Jie gyvena įvairiose aplinkose: gėluose vandenyse, jūrose ir rečiau sausumoje. Daugelio moliuskų kūną apsaugo kalkinė kriauklė, kurią formuoja mantija – specialus liemenį gaubiantis audinys. Moliuskai skirstomi į tris pagrindines grupes: pilvakojus, dvigeldžius ir galvakojus.

Nariuotakojai – bestuburiai, turintys nariuotas galūnes. Jų kūnas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: galvos, krūtinės ir pilvelio. Kūną dengia kieta chitininė danga. Tai gausiausia gyvūnų grupė pasaulyje, prisitaikiusi prie įvairių aplinkos sąlygų ir turinti įvairius mitybos įpročius. Nariuotakojai skirstomi į tris pagrindines grupes: vėžiagyvius, voragyvius ir vabzdžius.

Pilvakojų moliuskų kūną sudaro galva, liemuo ir koja. Dauguma jų turi spirališkai susuktą kriauklę, nors kai kurių rūšių kriauklės yra sunykusios. Mitybos įpročiai įvairūs: dauguma minta augaliniu maistu, tačiau yra ir plėšriųjų bei skaidytojų rūšių. Pavyzdžiai: šliužai ir įvairios sraigės, įskaitant vynuoginę sraigę.

Vabzdžiai turi tris poras galūnių. Jų kūną sudaro galva, krūtinė ir pilvelis. Vabzdžiai turi vieną porą antenų. Jie gyvena tiek sausumoje, tiek vandenyje. Dauguma vabzdžių turi dvi poras sparnų ir gali skristi. Pavyzdžiai: vabalai, musės, bitės, blakės, žiogai ir drugiai.

Vėžiagyviai turi penkias ar daugiau porų galūnių. Jų galva suaugusi su krūtine, sudarydama galvakrūtinę. Jie turi dvi poras antenų. Dauguma vėžiagyvių gyvena vandenyje. Pavyzdžiai: vėžiai, omarai, krabai, krevetės ir vėdarėliai.

Voragyviai turi keturias poras galūnių. Jų kūną sudaro galvakrūtinė ir pilvelis. Voragyviai neturi antenų. Dauguma jų gyvena sausumoje. Pavyzdžiai: vorai, skorpionai ir erkės.

Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) – pilvakojis moliuskas, paplitęs parkuose, soduose, paupiuose ir drėgnose pamiškėse. Tai didžiausia sausumos sraigė Lietuvoje, kurios koja gali siekti iki 10 cm, o kriauklė – iki 5 cm skersmens, su 4–5 vijomis. Vynuoginės sraigės į Lietuvą atkeliavo iš Prancūzijos prieš kelis šimtus metų, buvo auginamos dvaruose ir vienuolynuose. Šiandien jos paplitusios visoje šalyje, o kasmet surenkamos dešimtys tonų sraigių eksportui, daugiausia į Prancūziją.

Žaliasis žiogas (Tettigonia viridissima) – tipiškas vabzdys, turintis tris poras galūnių, dvi poras sparnų ir gebantis skraidyti. Jo chitininė, vandeniui nelaidi danga apsaugo kūną nuo išdžiūvimo, todėl jis gali gyventi sausose vietose. Žaliasis žiogas yra didžiausias žiogas Lietuvoje, užaugantis iki 5 cm ilgio. Minta daugiausia žoliniais augalais.