Gyvybės įvairovė

Šioje temoje susipažįstama su įvairių organizmų, nuo bakterijų iki žinduolių, sandara, ypatybėmis ir gyvensena. Taip pat nagrinėjama, kaip atskirti skirtingas rūšis ir suprasti jų tarpusavio ryšius. Sužinoma apie gyvybės įvairovę nuo mikroskopinių organizmų iki stambių gyvūnų.

Bakterijų sandara
Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, neturintys branduolio. Jų ląstelėse yra citoplazma, DNR molekulė, ribosomos ir ląstelės sienelė. Kai kurios bakterijos turi žiuželius judėjimui.
Durpių susidarymas
Durpės susidaro pelkėse iš dalinai suirusių augalų, dažniausiai kiminų, liekanų. Dėl deguonies trūkumo ir rūgščios aplinkos, augalai visiškai nesuyra, o kaupiasi, formuodami durpių klodus.
Erkių klasifikacija
Erkės priklauso voragyvių klasei, o ne vabzdžiams. Voragyviai turi keturias poras kojų, o vabzdžiai – tris. Erkės, kaip ir vorai, neturi antenų.
Kiaušinius dedantys žinduoliai
Yra keletas žinduolių rūšių, kurios deda kiaušinius, o ne gimdo gyvus jauniklius. Tai yra kloakiniai žinduoliai, tokie kaip ančiasnapis ir echidna. Jie randami Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje.
Kirmėlių įvairovė
Kirmėlės yra bestuburiai gyvūnai, kurių kūnas yra pailgas ir neturi galūnių. Yra įvairių kirmėlių tipų: plokščiosios kirmėlės (pvz., kaspinuočiai), apvaliosios kirmėlės (pvz., askaridės) ir žieduotosios kirmėlės (pvz., sliekai).
Mikroorganizmai šieno užpile
Šieno užpilas – tai vanduo, kuriame mirko šienas. Jame gausu įvairių mikroorganizmų, tokių kaip pirmuonys (pvz., klumpelės), dumbliai ir bakterijos. Šie organizmai minta šiene esančiomis organinėmis medžiagomis.
Paparčių dauginimasis
Paparčiai dauginasi sporomis, kurios susidaro specialiose struktūrose – sporangėse, esančiose apatinėje lapų pusėje. Iš sporų išauga polaiškis, ant kurio susidaro lytinės ląstelės. Po apvaisinimo išauga naujas paparčio augalas.
Pušų spyglių išsilaikymas žiemą
Pušų spygliai išsilaiko žiemą dėl kelių adaptacijų. Jie yra padengti stora vaškine kutikule, kuri apsaugo nuo vandens netekimo. Taip pat juose yra specialių medžiagų, neleidžiančių užšalti ląstelių turiniui.
Raudonviršių ir medžių ryšys
Raudonviršiai dažnai auga po beržais ar drebulėmis, nes tarp šių grybų ir medžių šaknų vyksta simbiozė, vadinama mikorize. Grybas aprūpina medį vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis, o medis grybą – organinėmis medžiagomis, gautomis fotosintezės būdu.
Varliagyvių migracija
Varliagyviai migruoja dėl veisimosi. Daugelis varliagyvių dauginasi vandenyje, todėl pavasarį jie traukia į nerštavietes, o rudenį grįžta į žiemojimo vietas sausumoje.
Žalčių ir gyvačių atskyrimas
Žalčiai nuo gyvačių skiriasi keliais požymiais. Žalčiai turi geltonas ar oranžines dėmes už galvos, o gyvatės – ne. Gyvačių vyzdžiai yra vertikalūs, o žalčių – apvalūs. Be to, gyvatės yra nuodingos, o žalčiai – ne.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com