Žuvų sandara, kvėpavimas ir dauginimasis

Šioje temoje nagrinėjama žuvų sandara, kvėpavimas ir dauginimasis, pateikiant karpio pavyzdį. Sužinoma apie žuvų prisitaikymą gyventi vandenyje, išorines ir vidines savybes. Taip pat aptariamas žuvų vystymosi ciklas nuo ikrų iki mailiaus.

Karpio dauginimasis
Karpiai, kaip ir dauguma kaulinių žuvų, yra skirtalyčiai. Tai reiškia, kad yra patinai ir patelės. Karpiai neršia vasaros pradžioje, kai vandens temperatūra pakyla. Patelės į vandenį išleidžia kiaušinėlius (ikrus), o patinai juos apvaisina, išleisdami pienius (spermatozoidus). Šis procesas vadinamas nerštu, o apvaisinimas vyksta išoriškai – vandenyje. Iš apvaisintų ikrų išsirita lervutės. Kurį laiką jos maitinasi trynio maišelio, esančio ant pilvelio, medžiagomis, o vėliau pradeda maitintis savarankiškai. Lervutės auga, virsta mailiumi, o galiausiai – suaugusiomis žuvimis.
Karpio išorinė sandara
Karpis yra kaulinė žuvis, turinti tvirtą, raumeningą, iš šonų suplotą kūną. Jo kūnas skirstomas į tris dalis: galvą, liemenį ir uodegą. Galvos šonuose yra akys, o priekyje – burna su ūseliais. Ūseliai yra lytėjimo organai, padedantys karpiui ieškoti maisto. Virš burnos yra šnervės – uoslės organas. Karpis, kaip ir kitos žuvys, juda pelekų pagalba. Pelekai sudaryti iš odos plėvės ir kaulinių spindulių. Karpio kūno forma yra aptaki, o tai padeda sumažinti pasipriešinimą vandenyje.
Žuvų įvairovė, sandara ir prisitaikymas
Žuvys yra stuburiniai vandens gyvūnai, paplitę tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse. Jos skirstomos į dvi pagrindines grupes: kremzlines žuvis (pvz., rykliai, rajos) ir kaulines žuvis (pvz., karpiai, menkės), kurių yra daugiausia. Žuvys yra šaltakraujai gyvūnai; jų kūno temperatūra kinta priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Žuvų kūnas dažniausiai yra aptakus, padengtas žvynais, kurie apsaugo nuo sužalojimų. Žvynai auga kartu su žuvimi, todėl iš jų galima nustatyti žuvies amžių. Po žvynais yra gleivių sluoksnis, kuris sumažina trintį judant. Dauguma žuvų turi šoninę liniją – jutimo organą, kuris eina per visą kūno šoną ir leidžia žuviai justi vandens sroves, slėgio pokyčius.
Žuvų kvėpavimas
Žuvys, įskaitant ir karpius, kvėpuoja žiaunomis. Žiaunos yra sudarytos iš daugybės plonų žiaunlapių, kuriuose gausu kraujagyslių. Vanduo, patekęs pro žuvies burną, teka pro žiaunlapius. Žiaunlapiai paima iš vandens ištirpusį deguonį, o į vandenį išskiria anglies dioksidą. Žiaunas iš išorės dengia kaulinė plokštelė – žiaunų dangtelis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com