Sporiniai induočiai

Šioje temoje susipažįstama su sporiniais induočiais, tokiais kaip paparčiai, asiūkliai ir pataisai, jų sandara, gyvenimo ciklu ir dauginimusi. Sužinoma, kaip šie augalai prisitaikę gyventi drėgnose vietose, kaip vyksta jų lytinis ir nelytinis dauginimasis. Taip pat aptariama sporinių induočių reikšmė gamtoje.

Paparčio sandara
Paparčiai yra žoliniai augalai, turintys šaknis, stiebus, lapus ir požeminį šakniastiebį. Šakniastiebis kaupia maisto medžiagų atsargas. Apytakiniai audiniai (indai) lapkotyje perneša vandenį ir maisto medžiagas. Lapai padengti vaškiniu sluoksniu, mažinančiu vandens garavimą.
Paparčių dauginimasis
Paparčiai dauginasi sporomis, kurios susidaro soruose, esančiuose apatinėje lapų pusėje. Iš sporos išsivysto polaiškis, ant kurio susidaro lytinės ląstelės. Po apvaisinimo išauga naujas augalas, kuris iš pradžių naudoja polaiškio maisto medžiagas, o vėliau pradeda gamintis pats. Asiūkliai turi dviejų rūšių ūglius: pavasarinius (su sporų varputėmis) ir vasarinius (vykdančius fotosintezę).
Sporinių induočių apžvalga
Sporiniai induočiai, tokie kaip paparčiai, asiūkliai ir pataisai, dauginasi sporomis ir turi apytakinius audinius (indus). Jie paplitę drėgnuose ir šiltuose regionuose, ypač atogrąžų miškuose.
Sporų plitimas
Subrendusias sporas išnešioja vėjas. Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, miškinės pelės, minta paparčių sporomis ir prisideda prie jų platinimo, nes dalis sporų praeina per virškinimo traktą nesuvirškintos.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com