Paukščiai dauginasi panašiai kaip ropliai – vidiniu apvaisinimu. Patelės deda kiaušinius kietu lukštu, kuriuos peri lizduose. Išsiritę jaunikliai gali būti skirtingo išsivystymo lygio: vieni (pvz., karvelių) būna pliki ir silpni, reikalaujantys tėvų globos, kiti (pvz., viščiukai, vandens paukščių jaunikliai) – labiau savarankiški. Vištos kiaušinėlis bręsta kiaušidėje, turi daug trynio. Apvaisintas kiaušinėlis slenka kiaušintakiu, apsigaubia dangalais ir virsta kiaušiniu, kuris išstumiamas per kloaką.

Paukščių oda plona ir sausa, padengta plunksnomis – raginiais dariniais. Plunksnos atsinaujina, senoms iškritus, jų vietoje atauga naujos. Kvėpavimo sistema sudėtinga, pritaikyta intensyviam energijos poreikiui skrydžio metu, apima ne tik plaučius.

Paukščiai yra šiltakraujai stuburiniai gyvūnai, pasižymintys gebėjimu skraidyti (išskyrus kai kurias rūšis, pvz., pingvinus). Ši savybė, kartu su sparčia medžiagų apykaita, leidžiančia palaikyti aukštą kūno temperatūrą (pvz., žvirblio – apie 43 °C), lėmė jų platų paplitimą įvairiose aplinkose – nuo Antarktidos iki dykumų.

Uolinio karvelio kūnas sudarytas iš galvos, kaklo, liemens, keturių galūnių ir uodegos. Galva maža, apvali, su raginiais apmautais – snapu. Snapas plonas, ilgas, su šnervėmis viršutinėje dalyje. Kaklas judrus, leidžia sukioti galvą. Akys išsidėsčiusios galvos šonuose, o ausų angos – šiek tiek žemiau. Priekinės galūnės virtusios sparnais, o užpakalinės – kojomis, kurių pirštai padengti raginiais žvynais ir nagais.