Virusų sandara ir veikimas

Šioje temoje nagrinėjama virusų atradimo istorija, sandara, veikimo principai ir vieta gyvosios gamtos klasifikacijoje. Sužinoma, kad virusai yra labai mažos, neląstelinės struktūros, kurios dauginasi tik gyvose ląstelėse ir sukelia įvairias ligas. Taip pat aptariama mokslininkų diskusijos dėl to, ar virusus reikėtų priskirti gyviesiems organizmams.

Kaip veikia virusai
Biologiniai virusai veikia panašiai kaip kompiuteriniai virusai – jie yra parazitai. Kompiuteriniai virusai, patekę į kompiuterį, naudoja jo išteklius, dauginasi ir gadina duomenis. Biologiniai virusai, patekę į gyvą ląstelę, naudoja jos mechanizmus, kad priverstų ląstelę gaminti naujus virusus. Paveldimoji medžiaga, esanti viruse, yra tarsi 'programa', diktuojanti ląstelei šias funkcijas. Užkrėsta ląstelė dažnai žūva, išlaisvindama daugybę naujų virusų, kurie užkrečia kitas ląsteles. Virusai dauginasi labai greitai, sukeldami organizmo veiklos sutrikimus ir ligas. Yra apie 5 tūkstančiai žinomų virusų rūšių, sukeliančių žmonių, gyvūnų, augalų ir grybų ligas.
Tabako mozaikos virusų atradimas
1892 m. Dmitrijus Ivanovskis, tyrinėdamas tabako mozaikos ligą, atrado virusus. Jis nustatė, kad net filtruotos, bakterijų neturinčios sergančių augalų sultys gali užkrėsti sveikus augalus. Tai rodė, kad ligos sukėlėjas yra mažesnis už bakterijas ir nepastebimas per šviesinį mikroskopą. Šie sukėlėjai buvo pavadinti virusais (lot. virus - nuodas). Ivanovskio eksperimentas apėmė sergančio lapo susmulkinimą, ištirpinimą vandenyje, filtravimą per bakterijų nepraleidžiantį filtrą, ir filtruotų sulčių panaudojimą sveikiems lapams užkrėsti, kas sukeldavo ligos simptomus.
Virusai: šeštoji karalystė?
Penkių gyvosios gamtos karalysčių sistemoje virusams vietos neatsirado, nes nėra vieningos nuomonės dėl jų gyvybingumo. Kai kurie mokslininkai teigia, kad virusai yra labiau panašūs į negyvus organinių medžiagų kristalus, nes jie nesimaitina, nekvėpuoja, nereaguoja į dirgiklius ir negali savarankiškai daugintis bei judėti. Tačiau virusai turi ir gyvoms būtybėms būdingų savybių: jie yra parazitai, sudaryti iš organinių medžiagų (baltymų ir nukleorūgščių) ir prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų. Dėl šių savybių dalis mokslininkų virusus priskiria prie gyvųjų organizmų, vadindami juos neląsteline gyvybės forma. Kai kurie biologai netgi siūlo išskirti atskirą virusų karalystę.
Virusų dydis ir sandara
Virusai yra itin maži, jų skersmuo svyruoja nuo 0,01 iki 0,4 mikrometro (μm), todėl juos galima pamatyti tik per elektroninį mikroskopą. Palyginimui, viruso (pvz., ŽIV) dydis yra apie 0,0001 mm, bakterijos (pvz., tuberkuliozės sukėlėjos) - apie 0,002 mm, o ląstelės (pvz., raudonojo kraujo kūnelio) - apie 0,007 mm. Virusai neturi branduolio, citoplazmos ar kitų ląstelėms būdingų dalių. Juos sudaro tik paveldima medžiaga (DNR arba RNR) ir ją supantis baltyminis apvalkalas, vadinamas kapside.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com