Samanos

Šioje temoje susipažįstama su samanų sandara, išskiriant gegužlinį ir kiminus, bei jų gyvenimo ciklu, apimančiu dauginimąsi sporomis. Sužinoma, kaip samanos prisitaikiusios prie aplinkos, kokią funkciją atlieka rizoidai, ir kaip vyksta lytinis dauginimasis. Taip pat aptariamas durpių susidarymas ir jų panaudojimas.

Kiminai
Kiminai (Sphagnum) – pelkėse augančios samanos, neturinčios rizoidų. Jų lapai sudaryti iš dviejų rūšių ląstelių: žaliųjų (su chlorofilu) ir skaidriųjų (negyvų, su poromis). Skaidriosios ląstelės kaupia vandenį. Kiminų viršūnės nuolat auga, o apatinės dalys nunyksta ir virsta durpėmis. Kiminai išskiria rūgštis, slopinančias puvimą, todėl susidaro durpės – naudingoji iškasena.
Samanų dauginimasis
Samanos dauginasi sporomis. Sudygusios sporos formuoja siūliškus darinius, iš kurių išauga stiebeliai su lapeliais ir rizoidais. Stiebeliai subrandina vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles. Lytiniam dauginimuisi būtinas vanduo, nes vyriškosios ląstelės su žiuželiais plaukia iki moteriškųjų. Po apvaisinimo išauga sporinė su sporomis, kurias išnešioja vėjas.
Samanų sandara
Samanos, pavyzdžiui, gegužlinis (Polytrichum commune), yra paprastos sandaros augalai, turintys statų stiebą, apaugusį lapeliais, ir rizoidus, kuriais įsitvirtina dirvožemyje. Rizoidai nesiurbia vandens; samanos drėgmę sugeria visu paviršiumi. Gegužlinio ir kitų samanų stiebe bei lapuose nėra apytakinių audinių, todėl vanduo juda lėtai, tarpuląsčiais ir osmoso būdu. Dėl šios priežasties samanos paprastai yra neaukštos. Samanos kaupia drėgmę, sudarydamos palankias sąlygas kitiems organizmams, bet sausros metu greitai išdžiūsta.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com