Šioje temoje aptariamas Lietuvos valstybės kūrimasis XIII amžiuje, pereinant nuo baltų genčių konfederacijų prie centralizuotos valstybės valdant Mindaugui. Apžvelgiamos valstybės kūrimosi priežastys, tokios kaip išorinė grėsmė (Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai) ir vidiniai veiksniai (visuomenės diferenciacija, kunigaikščių kova dėl valdžios). Taip pat nagrinėjamas Mindaugo krikštas ir karūnavimas, bei šių įvykių reikšmė Lietuvos valstybei.

Šioje temoje aptariamas Gediminaičių dinastijos įsigalėjimas Lietuvoje, valstybės plėtra į rytus ir nuolatiniai karai su Kryžiuočių ordinu. Taip pat nagrinėjama Lietuvos krikšto problema XIV amžiuje, Gediminaičių pastangos priimti krikštą ir iš to kilusios dilemos. Svarstomi katalikiško ir stačiatikiško krikšto pasirinkimo privalumai bei trūkumai.

Šioje temoje aptariama baltų materialinės kultūros raida nuo bronzos iki geležies amžiaus, įskaitant visuomenės struktūros pokyčius. Taip pat nagrinėjama baltų religija, dievai, mitologinės būtybės ir laidojimo papročiai. Galiausiai, aiškinamasi, kaip senoji baltų religija paveikė šiuolaikinę lietuvių kultūrą.

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūrinė ir religinė įvairovė, apimanti katalikybės plitimą, kitų religijų (stačiatikybės, judaizmo, karaizmo, islamo) įtaką, raštijos raidą bei švietimo ir architektūros ypatumus. Apžvelgiamas laikotarpis nuo pagonybės laikų iki krikščionybės įsitvirtinimo, akcentuojant skirtingų kultūrų sąveiką ir tolerancijos tradicijas. Taip pat aptariama, kaip LDK tapo Vakarų civilizacijos dalimi.

Šioje temoje aptariamas svarbus Lietuvos istorijos laikotarpis – LDK valdymas Jogailos ir Vytauto laikais, apimantis Krėvos sutartį, Lietuvos krikštą, kovas su kryžiuočiais ir valstybės stiprėjimą. Sužinoma, kaip Lietuva iš pagoniškos tapo krikščioniška valstybe, kokie buvo pagrindiniai politiniai įvykiai ir asmenybės. Taip pat susipažįstama su to meto svarbiausiomis sutartimis, lėmusiomis Lietuvos raidą.

Šioje temoje apžvelgiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir ūkio raida nuo pagonybės laikų iki luominės visuomenės susiformavimo. Aptariama, kaip krikštas, karai ir valdovų privilegijos lėmė visuomenės sluoksnių (bajorų, dvasininkų, miestiečių, valstiečių) formavimąsi, teises ir pareigas, bei kaip vystėsi prekyba, amatai ir miestai. Taip pat sužinoma, kaip formavosi lietuvių tauta.

Šioje temoje nagrinėjama lietuvių tautos kilmė, apžvelgiant legendines ir mokslines teorijas, baltų genčių formavimąsi ir pirmuosius jų paminėjimus rašytiniuose šaltiniuose. Taip pat aptariamas Didžiojo tautų kraustymosi poveikis baltams, lietuvių kalbos unikalumas bei lietuvių tautos susidarymo procesas XIII amžiuje. Galiausiai, išryškinamas bendras baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų – lingvistinis paveldas.

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) padėtis dinastinių unijų su Lenkija laikotarpiu, pradedant vidaus kovomis po Vytauto mirties ir baigiant Jogailaičių dinastijos įsitvirtinimu. Aptariama LDK valdymo kaita, Ponų tarybos įsigalėjimas, bajorų teisių plėtra suteiktomis privilegijomis bei išaugusi Maskvos valstybės grėsmė ir karai su ja.