LDK valdant Jogailai ir Vytautui

Šioje temoje aptariamas svarbus Lietuvos istorijos laikotarpis – LDK valdymas Jogailos ir Vytauto laikais, apimantis Krėvos sutartį, Lietuvos krikštą, kovas su kryžiuočiais ir valstybės stiprėjimą. Sužinoma, kaip Lietuva iš pagoniškos tapo krikščioniška valstybe, kokie buvo pagrindiniai politiniai įvykiai ir asmenybės. Taip pat susipažįstama su to meto svarbiausiomis sutartimis, lėmusiomis Lietuvos raidą.

Centralizuotos valstybės kūrimas Vytauto Didžiojo metais
Vytauto vidaus politikos tikslas buvo stiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią, formuoti bajoriją ir valdyti Lietuvą savarankiškai. Užsienio politikoje jis siekė išvengti karo dviem frontais, nukariauti Rusią ir tapti Lietuvos karaliumi.
Jogailos įsipareigojimai Krėvos sutartyje
Jogaila, siekdamas tapti Lenkijos karaliumi, 1385 m. Krėvos sutartimi įsipareigojo vesti Jadvygą, sumokėti kompensaciją už nutrauktas jos sužadėtuves, atgauti Lenkijai priklausančias žemes, paleisti krikščionis belaisvius, krikštytis ir pakrikštyti Lietuvos gyventojus bei prijungti Lietuvą prie Lenkijos.
Krėvos sutartis ir Lietuvos krikštas
Jogaila, ieškodamas sąjungininkų ir svarstydamas krikšto galimybes, pasirinko Lenkiją. 1385 m. pasirašyta Krėvos sutartis, kuria Jogaila įsipareigojo krikštytis, vesti Jadvygą, grąžinti Lenkijai žemes ir prijungti LDK. Jogaila tapo Lenkijos karaliumi Vladislovu, sukuriant personalinę uniją. 1387 m. įvyko Lietuvos krikštas.
LDK politinė krizė XIV a. pab.
XIV a. pabaigoje Lietuva, paskutinė pagoniška valstybė Europoje, išgyveno politinę krizę. Dėl pagoniškos visuomenės uždarumo didėjo atotrūkis nuo krikščioniškosios Europos, o Algirdo valdymo pabaigoje LDK susidūrė su sunkumais rytuose ir vakaruose. Po Algirdo mirties prasidėjo vidaus kovos dėl valdžios tarp Jogailos ir Kęstučio, kurias išnaudojo kryžiuočiai.
Pergalė prieš Kryžiuočių ordiną
Nors Vytautas 1398 m. Salyno sutartimi atidavė Žemaitiją kryžiuočiams, jis slapčia rėmė žemaičių kovą. 1409 m. žemaičiams sukylus, prasidėjo LDK ir Lenkijos karas prieš Ordiną. 1410 m. Žalgirio mūšyje sąjungininkai sutriuškino kryžiuočius. 1411 m. Torūnės taikos sutartimi Žemaitija iki Vytauto ir Jogailos mirties atiteko LDK, o 1422 m. Melno taikos sutartimi – visiems laikams.
Vorsklos mūšis
Vytautas, siekdamas įsigalėti Aukso ordoje ir Rusioje, surengė žygį prieš totorius, bet 1399 m. Vorsklos mūšyje buvo sutriuškintas. Pralaimėjimą lėmė netinkamas metas, totorių kariuomenės gausa ir karinė apgaulė, bei Vytauto neįvertinta totorių taktika.
Vytauto Didžiojo laimėjimai ir nesėkmės
Vytauto valdymo laikais LDK pasiekė galybės viršūnę. Valstybė išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūros, įtvirtintas krikštas, iškovotas savarankiškumas. Vytautas stiprino didžiojo kunigaikščio valdžią, kėlė bajoriją, plėtojo amatus, prekybą, steigė mokyklas, pradėjo rašyti metraščius. Susiformavo valstybės simboliai – Vytis ir Gedimino stulpai. 1429 m. Lucko suvažiavime Europos valdovai pripažino Vytauto autoritetą, tačiau jo karūnavimui pasipriešino Lenkijos didikai. Vytautas mirė nesulaukęs karūnos.
Vytauto įsitvirtinimas LDK soste
Jogailai valdant Lenkiją, Lietuvoje kilo nepasitenkinimas jo vietininku Skirgaila. Vytautas, siekdamas savarankiškumo, kovojo dėl valdžios. Po kelių bandymų ir pabėgimo pas kryžiuočius, 1392 m. Astravo sutartimi Vytautas atgavo tėvonines žemes ir teisę valdyti LDK Jogailos vardu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com