LDK dinastinės unijos su Lenkija

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) padėtis dinastinių unijų su Lenkija laikotarpiu, pradedant vidaus kovomis po Vytauto mirties ir baigiant Jogailaičių dinastijos įsitvirtinimu. Aptariama LDK valdymo kaita, Ponų tarybos įsigalėjimas, bajorų teisių plėtra suteiktomis privilegijomis bei išaugusi Maskvos valstybės grėsmė ir karai su ja.

Gediminaičių virsmas Jogailaičiais
Kazimieras Jogailaitis, valdęs LDK 52 metus, buvo paskutinis lietuviškai kalbėjęs valdovas. Jo valdymo metu Jogailaičių dinastija įsitvirtino soste. Gediminaičių tikslas buvo išsaugoti nepriklausomą Lietuvą, o Jogailaičių – sukurti didžiulę valstybių sąjungą Rytų Europoje. Jogailaičiai Lėnkijoje ir LDK turėjo skirtingą valdžią: karalystėje jie buvo renkami, o LDK išliko stipri sosto paveldėjimo tradicija.
LDK personalinės unijos su Lenkija
Po Vytauto Didžiojo mirties, LDK patyrė kunigaikščių kovas dėl valdžios. Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis kovojo dėl sosto, o Lenkija rėmė Žygimantą, siekdama suvaržyti LDK savarankiškumą. 1435 m. Pabaisko mūšis nulėmė Livonijos ordino galios sumažėjimą. Po Žygimanto mirties 1440 m., LDK didikai, be Lenkijos pritarimo, valdovu paskelbė Kazimierą Jogailaitį. Dinastinė unija su Lenkija buvo nutraukta, bet vėl atkurta, kai Kazimieras tapo ir Lenkijos karaliumi. Ši tradicija tęsėsi iki Žygimanto Augusto mirties.
LDK valdymas ir Ponų Tarybos įsigalėjimas
Kazimiero Jogailaičio 1447 m. privilegija sustiprino didikų įtaką, o XV a. II pusėje iš didikų sudaryta kunigaikščio taryba tapo Ponų Taryba – LDK vyriausybe. Aleksandro Jogailaičio 1492 m. privilegija dar labiau išplėtė Ponų Tarybos galias. Didysis kunigaikštis turėjo derinti vidaus ir užsienio politiką su didikais. Stiprėjant bajorų luomui, didėjo ir jų reikšmė, atsirado LDK bajorų seimas. Didžiajam kunigaikščiui daugiau laiko leidžiant Lenkijoje, Ponų taryba tapo svarbiausia Lietuvos valdžios institucija.
LDK valdymo ir karybos pokyčiai
XV a. II pusėje, LDK valdymo aparatas buvo baigtas formuoti Lėnkijos pavyzdžiu. LDK buvo padalyta į vaivadijas, o Žemaitijai suteiktas seniūnijos statusas. Vaivadijas valdė vaivados, o pilyse šeimininkavo kaštelionai. Pagrindinė valstybės gynybos jėga buvo bajorų pašauktinių kariuomenė. Dalis bajorų perėmė riteriško kariavimo taktiką. Pradėjo atsirasti ir samdomosios kariuomenės. Svarbiausi LDK pareigūnai buvo kancleris, didysis maršalka, iždininkai ir didysis etmonas.
Nauji pavojai iš Rytų – Maskvos valstybė
XV a. Lietuva gyveno taikiai, tačiau rytuose kilo naujų grėsmių: pietines žemes niokojo Krymo totoriai, išaugo Maskvos kunigaikštystės galia. Maskva, pasiskelbusi „trečiąja Roma“, pradėjo ekspansiją į rytines LDK žemes. Karai su Maskva buvo permainingi. 1514 m. Oršos mūšyje LDK kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, sutriuškino maskvėnus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com