Nuo baltų iki lietuvių tautos

Šioje temoje nagrinėjama lietuvių tautos kilmė, apžvelgiant legendines ir mokslines teorijas, baltų genčių formavimąsi ir pirmuosius jų paminėjimus rašytiniuose šaltiniuose. Taip pat aptariamas Didžiojo tautų kraustymosi poveikis baltams, lietuvių kalbos unikalumas bei lietuvių tautos susidarymo procesas XIII amžiuje. Galiausiai, išryškinamas bendras baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų – lingvistinis paveldas.

Apie lietuvių kalbą
Romėniškoji lietuvių kilmės teorija gyvavo iki XIX a., kol atsirado istorinis-lyginamasis kalbotyros metodas. Lotynų ir lietuvių kalbų panašumas aiškinamas jų bendra kilme iš indoeuropiečių prokalbės. Lietuvių kalba išsaugojo daugiau indoeuropietiškosios prokalbės pėdsakų nei kitos kalbos ir yra laikoma seniausia gyva indoeuropiečių kalba. Kai kurie kalbininkai siūlo ją įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Seniausia iš baltų kalbų buvo prūsų kalba, tačiau ji išnyko.
Baltų gentys
Ilgainiui baltų prokalbė ir kultūra skyrėsi, formuojantis atskiroms gentims. Skiriamos vakarų (prūsai, jotvingiai, kuršiai, skalviai) ir rytų (latgaliai, lietuviai, sėliai, žiemgaliai) baltų gentys. Vakarų baltai formavosi anksčiau (VI-V a. pr. Kr.), o rytų baltai – maždaug tūkstantmečiu vėliau. Baltai palaikė ryšius su kaimyninėmis tautomis: slavais, germanais, finougrais ir iranėnais.
Baltų susidarymas
Pagal hipotezes, indoeuropiečių protėvynė buvo tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų arba Anatolijoje. Jie klajojo ir kėlėsi į Europą, asimiliuodami vietinius gyventojus. Apie III tūkstantmetį pr. Kr. viduryje indoeuropiečiai pasiekė dabartinę Lietuvos teritoriją. Maišydamiesi su vietiniais gyventojais, jie tapo baltų protėviais – prabaltais. Apie 2000 m. pr. Kr. susiformavo baltai, kalbėję baltų prokalbe. Jų gyvenamoji vieta nustatoma pagal baltiškos kilmės vietovardžius, ypač vandenvardžius. Baltai gyveno plačioje teritorijoje nuo Baltijos jūros iki dabartinės Maskvos. Ilgainiui ėmė skirtis kalba ir papročiai, pradėjo formuotis atskiros baltų gentys.
Didžiojo tautų kraustymosi poveikis baltams
Didysis tautų kraustymasis paveikė ir baltų gentis. Prūsų galindų gentis dalyvavo šiame procese. V-VII a. slavų gentys migravo į Dnėpro baltų žemes, dėl ko ryčiausi baltai buvo asimiliuoti. Vakaruose baltai susidūrė su vikingais. 853 m. švedų vikingai užpuolė kuršių žemes ir apgulė Apuolės pilį. IX-XIII a. kuršiai aktyviai veikė Baltijos jūroje, puldinėdami pirklių laivus ir siaubdami pakrantes. Jų galia sumenko XIII a.
Lietuvių tautos kilmės teorijos
Lietuvių tautos kilmė, arba etnogenezė, nuo seno kėlė susidomėjimą, nes nuo jos dažnai priklausė asmens padėtis. Ankstyvosios teorijos buvo legendinės, pavyzdžiui, romėniškoji teorija (XV a.), siejusi lietuvius su senovės Roma ir legendiniu Palemonu, bei gotiškoji teorija, teigusi, kad lietuviai yra gotų palikuonys. XIX a. pabaigoje kalbininkai, nustatę indoeuropiečių kalbų šeimos egzistavimą, sukūrė mokslines teorijas, siejančias lietuvių kilmę su indoeuropiečių migracija. Šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai sutinka, kad lietuvių tauta susiformavo per šimtmečius iš baltų genčių, gyvenusių dabartinės Lietuvos teritorijoje, o indoeuropiečiai turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos formavimuisi.
Lietuvių tautos susidarymas
Lietuvių tauta formavosi per šimtmečius iš dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių. Tuo pačiu metu formavosi latvių ir prūsų tautos. Kryžiuočių ordino nukariauti prūsai išnyko XVIII a. Latvių tautos pagrindas – latgalių gentis. Lietuvių tautos pagrindą sudarė lietuvių (aukštaičių ir žemaičių) gentys. Tautos susidarymą skatino Lietuvos valstybės įkūrimas XIII a., bendra kalba, papročiai, teritorija ir kryžiuočių grėsmė. Prie Lietuvos valstybės jungėsi ir kitos baltų gentys. Lietuvių kalba išliko seniausia gyva indoeuropiečių kalba. Genetiniai tyrimai rodo lietuvių giminystę ne tik su latviais ir slavais, bet ir su suomiais.
Pirmieji baltų paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose
Dėl prekybos gintaru, prūsai anksti pateko į Europos akiratį. Pirmieji baltų paminėjimai randami antikos autorių darbuose. Herodotas mini šiaurinius skitų kaimynus, tačiau neaišku, ar tai baltai. Publijus Kornelijus Tacitas pirmasis pamini aisčių vardą. Klaudijas Ptolemajas mini galindus, sūduvius ir, spėjama, kuršius. Vėlesniuose šaltiniuose minimi aisčių ryšiai su ostgotais, aprašomi prūsų papročiai, kuršių karai su vikingais. 1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
Seniausias baltų rašto paminklas
Seniausias žinomas baltų rašto paminklas yra XIV a. įrašas prūsų kalba, rastas Šveicarijos bibliotekoje. Įrašas skamba taip: „Kayle Rekse thoneaw labonache thewelyse Eg koyte poyte nykoyte penega doyte.“ Jo vertimas į lietuvių kalbą yra: „Sveikas, pone! Tu nebegeras dėdelis, jeigu nori gerti, [bet] ne[be]nori pinigą duoti?“.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com