Lietuvos valstybės įkūrimas

Šioje temoje aptariamas Lietuvos valstybės kūrimasis XIII amžiuje, pereinant nuo baltų genčių konfederacijų prie centralizuotos valstybės valdant Mindaugui. Apžvelgiamos valstybės kūrimosi priežastys, tokios kaip išorinė grėsmė (Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai) ir vidiniai veiksniai (visuomenės diferenciacija, kunigaikščių kova dėl valdžios). Taip pat nagrinėjamas Mindaugo krikštas ir karūnavimas, bei šių įvykių reikšmė Lietuvos valstybei.

Krikščionybės įtaka
Viduramžiais baltus nuo krikščioniškosios Europos skyrė pagonybė. Kaimyninėms tautoms priėmus krikštą, popiežiai siekė krikštyti ir baltus, turėdami ir savanaudiškų interesų. Buvo bandoma krikštyti baltus taikiai (pvz., 997 m. Adalberto Vaitiekaus misija, 1009 m. Brunono misija), tačiau nesėkmingai. Vėliau popiežiai pradėjo skelbti kryžiaus žygius.
Kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų grėsmė
Vyskupas Albertas įkūrė Rygos miestą, o 1202 m. – Kalavijuočių ordiną. 1230 m. į prūsų žemes atsikraustė Kryžiuočių ordinas. Abu ordinai siekė ne tik krikštyti, bet ir užgrobti žemes. Iki XIII a. pab. kryžiuočiai nukariavo prūsus, o kalavijuočiai – kitas baltų gentis. 1236 m. Saulės mūšyje kalavijuočiai buvo sutriuškinti. 1237 m. Kalavijuočių ordinas prisijungė prie Kryžiuočių ordino ir tapo Livonijos ordinu.
Lietuvos valstybės įkūrimas
Lietuvos valstybė kūrėsi XII–XIII a. dėl vidinių ir išorinių priežasčių. Vidinės priežastys – didėjanti visuomenės diferenciacija, turtinė nelygybė, kunigaikščių kovos dėl valdžios. Išorinės priežastys – Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų grėsmė, kaimyninių valstybių (Kijevo Rusios, Lenkijos) susikūrimas. Lietuvių gentys, pasižymėjusios karingumu, rengė grobiamuosius žygius, kurie priminė vikingų antpuolius, todėl lietuviai buvo vadinami „sausumos vikingais“.
Mindaugo vaidmuo
Mindaugas, Lietuvos žemės kunigaikštis, suvienijo lietuvių žemes apie 1240 m., įkurdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jis naudojo jėgą, klastą ir kitas priemones, siekdamas įtvirtinti savo valdžią. Mindaugas susidūrė su stipria opozicija iš Livonijos ordino ir Voluinės kunigaikštystės.
Mindaugo valdymo pabaiga ir reikšmė
1260 m. Durbės mūšyje žemaičiai sumušė kryžiuočius, tai paskatino Didįjį prūsų sukilimą (1260–1274 m.). 1263 m. sąmokslininkai nužudė Mindaugą ir jo sūnus. Nepaisant trumpo valdymo, Mindaugo sukurta valstybė atlaikė išorės pavojus, jungė teritorijas, skatino vieningos lietuvių tautos susidarymą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com