Atominė teorija ir cheminis periodiškumas

Šiose temose nagrinėjama atomo sandara, periodinė elementų lentelė ir joje dėsningai kintančios elementų bei jų junginių savybės, tokios kaip elektrinis neigiamumas ar atomų spinduliai. Taip pat aptariami įvairūs cheminio ryšio tipai – kovalentinis, joninis, metališkasis, vandenilinis – aiškinama jų įtaka medžiagų savybėms, valentingumo bei oksidacijos laipsnio sąvokos ir alotropijos reiškinys.

Hidridų savybių kitimo dėsningumai
Šioje temoje nagrinėjama elektrinio neigiamumo sąvoka ir kaip ji įtakoja cheminių elementų junginių, ypač hidridų, savybes. Taip pat aptariama, kaip hidridų rūgštinės ir bazinės savybės kinta periodinėje elementų lentelėje, priklausomai nuo elemento elektrinio neigiamumo.
Vandenilinis ryšys
Šioje temoje nagrinėjamas vandenilinis ryšys – speciali tarpmolekulinė sąveika, kuri susidaro tarp vandenilio atomo ir stipriai elektroneigiamo atomo (pvz., deguonies, azoto ar fluoro). Aiškinamasi, kaip vandeniliniai ryšiai lemia aukštesnes, nei tikėtasi, kai kurių junginių, pavyzdžiui, vandens, virimo ir lydymosi temperatūras. Taip pat nagrinėjami vandenilinių ryšių pavyzdžiai įvairiose molekulėse, pavyzdžiui, karboksirūgštyse.
Atomų ir jonų spinduliai
Šioje temoje nagrinėjama periodinės elementų lentelės grupės, atomų ir jonų spindulių kitimo dėsningumai perioduose ir grupėse. Taip pat susipažįstama su jonų sąvokomis, lantanoidais ir aktinoidais. Sužinoma kaip kinta atomų spinduliai, priklausomai nuo elektronų skaičiaus ir branduolio krūvio.
Atomo sandara
Šioje temoje susipažįstama su atomo sandara: atomo branduolį sudarančiomis dalelėmis (protonais, neutronais) ir aplink branduolį skriejančiais elektronais. Taip pat išmokstama apskaičiuoti šių dalelių skaičių, remiantis cheminio elemento atominiu ir masės skaičiais, bei susipažįstama su izotopų sąvoka. Sužinoma, kad atomų masės yra išreiškiamos atominiais masės vienetais.
Elektronų apvalkalas
Šioje temoje nagrinėjama santykinė atominė ir molekulinė masė, medžiagos kiekis (molio sąvoka) ir Avogadro skaičius. Taip pat apžvelgiama atomo sandara, elektronų pasiskirstymas energijos lygmenimis ir polygmeniais, orbitalės bei normalioji ir sužadintoji atomo būsenos.
Kovalentinis ryšys
Šioje temoje nagrinėjamas kovalentinis ryšys, kuris susidaro atomams dalijantis elektronais, o ne juos perleidžiant. Sužinoma apie nepolinius ir polinius kovalentinius ryšius, sigma (σ) ir pi (π) ryšius, bei viengubus, dvigubus ir trigubus ryšius. Taip pat bus pateikti cheminių junginių pavyzdžiai.
Elektrinis neigiamumas
Šioje temoje nagrinėjama oksidacijos laipsnio skaičiavimo taisyklės ir kaip jos taikomos nustatant elementų oksidacijos laipsnius junginiuose. Taip pat aptariama elektrinis neigiamumas, parodantis atomo gebėjimą prisitraukti elektronus cheminėje jungtyje.
Oksidų ir deguoninių rūgščių savybių kitimo dėsningumai
Šioje temoje nagrinėjama lakiųjų nemetalų hidridų rūgštinės ir bazinės savybės bei kaip jos kinta perioduose ir grupėse. Taip pat aptariama oksidų ir deguoninių rūgščių savybių kitimo dėsningumai, priklausomai nuo elementų padėties periodinėje lentelėje. Šis kitimas aiškinamas atomo sandara ir cheminiu ryšiu.
Cheminis ryšys
Šioje temoje nagrinėjama atomų sandara, cheminių elementų savybių periodiškumas, disociacija, valentingumas ir cheminio ryšio tipai. Taip pat aptariama, kaip šios sąvokos susijusios su medžiagų savybėmis ir cheminėmis reakcijomis. Sužinoma apie oksidacijos laipsnį ir jo sąsają su valentingumu.
Valentingumas
Šioje temoje nagrinėjama atomų teorijos pagrindai, įskaitant bazių ir rūgščių disociaciją, valentingumo ir oksidacijos laipsnio sąvokas. Taip pat aptariamas cheminis ryšys ir jo tipai, paaiškinant, kaip atomai jungiasi tarpusavyje, sudarydami molekules ir kristalus.
Joninis ryšys
Šioje temoje nagrinėjama angliavandenilių ryšių ilgiai, kampai, energijos ir joninio ryšio susidarymas, ypač natrio chlorido pavyzdžiu. Aptariama, kaip atomai atiduoda arba prisijungia elektronus, sudarydami jonus, bei kaip šie jonai sudaro joninius junginius. Taip pat susipažįstama su formulinio vieneto sąvoka.
Periodinė elementų lentelė. Elementų ir jų junginių savybių kitimas
Šioje temoje nagrinėjama periodinė elementų lentelė, kurioje elementai išdėstyti pagal atominį skaičių, ir aptariamas elementų skirstymas į metalus, nemetalus ir pusmetalius. Taip pat aiškinama, kaip kinta elementų savybės perioduose, judant iš kairės į dešinę: silpnėja metališkosios, stiprėja nemetališkosios ir rūgštinės savybės.
Alotropija ir alotropinės atmainos
Šioje temoje nagrinėjama alotropija – reiškinys, kai cheminis elementas sudaro kelias skirtingas vienines medžiagas. Aptariamos anglies alotropinės atmainos (deimantas ir grafitas), lyginamos jų savybės, bei susipažįstama su deguonies alotropine atmaina – ozonu.
Oksidacijos laipsnis
Šioje temoje nagrinėjama, kaip keičiasi jonų spinduliai periodinėje elementų lentelėje, priklausomai nuo to, ar atomas praranda, ar prisijungia elektronus. Taip pat aiškinamasi, kas yra oksidacijos laipsnis, ir kaip jis nustatomas cheminiuose junginiuose, remiantis elektronų perėjimu tarp atomų. Šios žinios yra svarbios suprantant cheminių junginių savybes.
Metališkasis ryšys
Šioje temoje nagrinėjami cheminio ryšio tipai, įskaitant kovalentinį, joninį ir koordinacinį ryšius, bei jų susidarymo ypatumai. Taip pat aptariamas metališkasis ryšys, jo struktūra, laisvųjų elektronų svarba ir kaip šis ryšys lemia metalų savybes.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com