Metališkasis ryšys

Šioje temoje nagrinėjami cheminio ryšio tipai, įskaitant kovalentinį, joninį ir koordinacinį ryšius, bei jų susidarymo ypatumai. Taip pat aptariamas metališkasis ryšys, jo struktūra, laisvųjų elektronų svarba ir kaip šis ryšys lemia metalų savybes.

Cheminių ryšių tipai
Cheminio ryšio tipas tarp atomų junginyje nustatomas pagal juos sudarančių elementų elektrinio neigiamumo skirtumą (\(\Delta \text{EN}\)). Kai \(\Delta \text{EN} = 0\), susidaro kovalentinis nepolinis ryšys. Kai \(0 < \Delta \text{EN} < 1.5\), ryšys yra kovalentinis polinis. Jei \(\Delta \text{EN} > 1.5\), susidaro joninis ryšys.
Koordinacinis ryšys
Koordinacinis ryšys – tai kovalentinio ryšio rūšis, kai vienas atomas (donoras) suteikia elektronų porą kitam atomui ar jonui (akceptoriui), turinčiam laisvą orbitalę. Pavyzdžiui, amonio jone (\(NH_4^+\)) vienas iš \(N-H\) ryšių yra koordinacinis, susidaręs azoto atomui (donorui) suteikiant elektronų porą vandenilio jonui (akceptoriui). Panašiai susidaro ir oksonio jonas (\(H_3O^+\)).
Metališkasis ryšys
Metališkasis ryšys susidaro tarp metalų atomų, kai valentiniai elektronai tampa delokalizuoti ir juda tarp teigiamai įkrautų metalo jonų, sudarydami 'elektronų jūrą'. Šie laisvieji elektronai lemia metalų savybes, tokias kaip geras elektros ir šilumos laidumas, kalumas ir plastiškumas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com