Elementų atominės masės labai mažos (\(10^{-27} - 10^{-25}\) g), todėl naudojami atominiai masės vienetai (a.m.v.)/daltonai. 1 a.m.v. = \(1/12\) \(^{12}C\) atominės masės. Santykinė atominė masė apskaičiuojama atsižvelgiant į visų to elemento izotopų paplitimą gamtoje.

Protonų skaičius branduolyje žymimas \(Z\) ir vadinamas atominiu skaičiumi. Jis nurodo elemento vietą periodinėje lentelėje. Protonų ir neutronų suma vadinama masės skaičiumi (\(A\)). Prieš cheminio elemento simbolį rašomi atominis ir masės skaičiai. Neutraliame atome elektronų skaičius yra lygus \(Z\).

Atomas yra mažiausia cheminio elemento dalelė, sudaryta iš teigiamo krūvio branduolio ir aplink jį skriejančių neigiamo krūvio elektronų (\(e⁻\)). Branduolys sudarytas iš teigiamų protonų (\(p⁺\)) ir neutralių neutronų (\(n⁰\)). Atomas yra elektriškai neutralus, nes protonų skaičius jame lygus elektronų skaičiui. Atominis skaičius (Z) yra lygus protonų skaičiui branduolyje ir nulemia elemento tapatybę. Masės skaičius (A) yra bendras protonų ir neutronų skaičius branduolyje (\(A = Z + N\), kur N – neutronų skaičius). Cheminis elementas žymimas \(^A_Z \text{X}\), kur X yra elemento simbolis.

Medžiagos sudarytos iš atomų. Atomo centre yra teigiamą krūvį turintis branduolys, o aplink jį skrieja neigiamą krūvį turintys elektronai (\(e^-\)). Atomas yra neutralus, nes elektronų ir branduolio krūviai yra lygūs. Beveik visa atomo masė (99,97%) yra branduolyje, kuris užima labai mažą tūrį (\(\sim 10^{-4}\) atomo tūrio).

Atomas yra mažiausia cheminio elemento dalelė, sudaryta iš teigiamo krūvio branduolio ir aplink jį skriejančių neigiamo krūvio elektronų (e⁻). Branduolį sudaro teigiami protonai (p⁺) ir neutralūs neutronai (n⁰). Atomas yra elektriškai neutralus, nes protonų skaičius branduolyje lygus elektronų skaičiui. Beveik visa atomo masė sutelkta branduolyje.

Atomas žymimas: \({}^{A}_{Z}X(n+;-)\), kur \(A\) – masės skaičius, \(Z\) – atominis skaičius (protonų skaičius), \(X\) – elemento simbolis, \((n+;-)\) – krūvis (jei jonas). Pvz., kalcio jonas \({}^{40}Ca^{2+}\) turi 20 protonų \((Z=20)\), 20 neutronų \((N=40-20=20)\) ir 18 elektronų \((20-2=18)\).

Izotopai yra to paties cheminio elemento atomų atmainos, turinčios vienodą protonų skaičių (Z), bet skirtingą neutronų skaičių (N), todėl skiriasi jų masės skaičius (A). Kadangi izotopų elektronų skaičius yra vienodas, jų cheminės savybės yra beveik identiškos. Santykinė atominė masė yra vidutinė elemento atomų masė, apskaičiuota atsižvelgiant į gamtoje randamų izotopų paplitimą ir išreiškiama atominiais masės vienetais (a.m.v.).

Branduolį sudaro teigiami protonai (\(p^+\)) ir neutralūs neutronai (\(n^0\)). Jų masės panašios (apie 1 a.m.v.). Neutronų skaičius (\(N\)) = \(A - Z\). Kai branduolyje neutronų skaičius kitoks, susidaro izotopai – to paties elemento atomai, turintys skirtingą neutronų, bet tą patį protonų skaičių. Jų fizikinės savybės skiriasi, o cheminės – vienodos. Izotopų kiekiai gamtoje skirtingi. Pvz., vandenilis turi tris izotopus: \(^1H\) (protis), \(^2H\) (deuteris), \(^3H\) (tritis).