Cheminis ryšys

Šioje temoje nagrinėjama atomų sandara, cheminių elementų savybių periodiškumas, disociacija, valentingumas ir cheminio ryšio tipai. Taip pat aptariama, kaip šios sąvokos susijusios su medžiagų savybėmis ir cheminėmis reakcijomis. Sužinoma apie oksidacijos laipsnį ir jo sąsają su valentingumu.

Cheminiai ryšiai ir jų tipai
Cheminis ryšys – tai jėga, jungianti atomus į molekules, kristalus ar kitas stabilias struktūras. Ši jėga atsiranda dėl atomų sąveikos, dažniausiai – dėl elektronų persiskirstymo. Pagrindiniai cheminio ryšio tipai yra: kovalentinis (atomai dalijasi elektronų poromis), joninis (atomai atiduoda arba prisijungia elektronus, sudarydami jonus) ir metalinis (būdingas metalams, kur elektronai yra delokalizuoti). Ryšio stiprumas apibūdinamas ryšio energija – energijos kiekiu, kuris išsiskiria susidarant ryšiui, arba yra reikalingas jį nutraukti. Be šių pagrindinių tipų, egzistuoja ir silpnesnės tarpmolekulinės sąveikos: vandenilinis ryšys, dipolis-dipolis sąveika ir dispersijos (Londono) jėgos. Ryšiai gali būti viengubieji, dvigubieji ir trigubieji, priklausomai nuo bendrų elektronų porų skaičiaus. Ryšio poliškumas priklauso nuo atomų, sudarančių ryšį, elektroneigiamumo skirtumo. Molekulių geometriją dažnai paaiškina hibridizacijos teorija, teigianti, kad atomų orbitalės gali persidengti ir sudaryti naujas, hibridines orbitales. Delokalizuoti elektronai, būdingi junginiams su konjuguotomis dvigubomis jungtimis ir metalams, padidina molekulių ar kristalų stabilumą ir lemia specifines savybes.
Disociacija tirpaluose
Disociacija yra procesas, kurio metu medžiagos, dažniausiai joniniai junginiai arba stiprios rūgštys, skyla į teigiamus ir neigiamus jonus tirpale. Pavyzdžiui, natrio hidroksidas (\(NaOH\)) disocijuoja į natrio (\(Na^+\)) ir hidroksido (\(OH^-\)) jonus. Magnio hidroksidas (\(Mg(OH)_2\)), būdamas silpnesnė bazė, disocijuoja į magnio (\(Mg^{2+}\)) ir du hidroksido (\(OH^-\)) jonus. Stipri rūgštis, tokia kaip perchlorato rūgštis (\(HClO_4\)), disocijuoja į vandenilio (\(H^+\)) ir perchlorato (\(ClO_4^-\)) jonus. Aliuminio hidroksidas (\(Al(OH)_3\)) yra amfoterinis, t.y., gali disocijuoti tiek kaip rūgštis, tiek kaip bazė. Vandenilio molekulė (\(H_2O\)) taip pat šiek tiek disocijuoja į vandenilio (\(H^+\)) ir hidroksido (\(OH^-\)) jonus. Judant periodinėje lentelėje žemyn A grupėse, nemetalų oksidų, turinčių aukščiausią oksidacijos laipsnį, rūgštinės savybės silpnėja.
Valentingumas ir oksidacijos laipsnis
Valentingumas yra cheminio elemento atomo savybė, rodanti, kiek cheminių ryšių jis gali sudaryti su kitais atomais. Šis skaičius dažnai sutampa su elemento grupės numeriu periodinėje elementų lentelėje, tačiau yra išimčių. Antrojo periodo elementai negali turėti didesnio nei 4 valentingumo, net jei jų grupės numeris didesnis (pvz., azoto valentingumas amonio jone (\(NH_4^+\)) yra 4). Valentingumas nusako, kiek elektronų porų atomas naudoja ryšiams su kitais atomais sudaryti. Oksidacijos laipsnis yra labiau formalus būdas apibūdinti atomo būseną junginyje, tariant, kad visi junginio ryšiai yra joniniai. Pavyzdžiui, dinitrogeno molekulėje (\(N_2\)) kiekvienas azoto atomas turi valentingumą 3, o oksidacijos laipsnis yra 0. Etileno molekulėje (\(H_2C=CH_2\)), kiekvienas anglies atomas turi valentingumą 4, o oksidacijos laipsnis yra -2.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com