Šioje temoje susipažįstama su Adomo Mickevičiaus, garsaus romantizmo poeto, gyvenimu ir kūryba, nagrinėjant jo sąsajas su Lietuva, Lenkija ir Baltarusija. Sužinoma apie jo kūrybos įtaką tautiniam atgimimui, patriotizmui ir Vilniaus, kaip įkvėpimo šaltinio, reikšmę. Taip pat apžvelgiami svarbiausi poeto gyvenimo įvykiai.

Šioje temoje nagrinėjamas Lietuvos bajorų ir valstiečių gyvenimas XIX amžiuje, atskleidžiant jų pasaulėžiūros, buities, tradicijų ir kasdienybės skirtumus bei panašumus. Aptariama bajorų kultūra, dvarų reikšmė, valstiečių gyvenimo sąlygos, šeimos santykiai ir darbo specifika. Taip pat pabrėžiama liaudies kūrybos, ypač darbo dainų, svarba.

Šioje temoje nagrinėjama XIX a. Lietuvos istorija, apimanti svarbiausius įvykius, tokius kaip sukilimai prieš Rusijos imperiją, baudžiavos panaikinimas ir tautinio atgimimo pradžia. Taip pat aptariamos pagrindinės sąvokos, susijusios su to meto politiniais ir socialiniais procesais, pavyzdžiui, rusifikacija ir inteligentija. Galiausiai, analizuojamas Adomo Mickevičiaus požiūris į lietuvių tautą ir kalbą.

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos padėtis po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai didžioji dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atiteko Rusijos imperijai. Apžvelgiami valdymo pokyčiai, rusifikacijos politika ir jos įtaka Lietuvos visuomenei, bei valstybingumo atkūrimo idėjos. Taip pat trumpai aptariama kaip Lietuva iš bajorų respublikos tapo caro despotija.

Šioje temoje apžvelgiamas 1830–1831 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje, jo priežastys, eiga, pralaimėjimo veiksniai ir padariniai. Sukilimas kilo dėl Rusijos imperijos politikos, o pralaimėjimą lėmė vidiniai nesutarimai ir išorinės paramos stoka. Sukilimo numalšinimas lėmė griežtą rusifikacijos politiką Lietuvoje.

Šioje temoje nagrinėjamas 1863–1864 m. sukilimas prieš Rusijos imperiją, jo priežastys, eiga, vadovai ir padariniai. Apžvelgiamos sukilėlių grupuotės, partizaninio karo taktika ir caro valdžios represijos. Sukilimas, nors ir pralaimėtas, turėjo didelę reikšmę lietuvių tautinei savimonei ir tolimesnei kovai už nepriklausomybę.

Šioje temoje aptariama XIX a. Lietuvos ūkio ir visuomenės raida Rusijos imperijos sudėtyje, apibūdinant žemės ūkio dominavimą, luominę visuomenės struktūrą ir baudžiavos įtaką. Taip pat nagrinėjama bajorų, valstiečių, miestiečių ir kitatikių padėtis, caro valdžios politika bei visuomenės pokyčiai, panaikinus baudžiavą. Svarbūs terminai yra paaiškinti, įskaitant baudžiavinį ūkį, inteligentiją.

Šioje temoje nagrinėjama XIX a. pradžios Lietuvos politinė padėtis, Mykolo Kleopo Oginskio LDK atkūrimo projektas Rusijos imperijos sudėtyje ir Napoleono Bonaparto įtaka Lietuvai. Taip pat aptariamos Napoleono karų pasekmės, įskaitant nuostolius ir teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, baudžiavos panaikinimą Užnemunėje.

Šioje temoje nagrinėjama Vilniaus universiteto reikšmė XIX amžiuje, kaip svarbiausio Lietuvos kultūros ir švietimo centro caro valdymo laikotarpiu. Apžvelgiama švietimo reforma, universiteto veikla, romantizmo idėjų sklaida ir slaptųjų draugijų atsiradimas bei jų įtaka visuomenei. Taip pat pabrėžiamas universiteto vaidmuo puoselėjant tautinę savimonę ir laisvės siekius.

Šioje temoje nagrinėjama lietuvių tautinio atgimimo pradžia XIX amžiuje, apžvelgiant LDK tradicijų tęsėjus ir lietuvių savimonės žadintojus. Aptariama, kaip lietuvių kalba ir kultūra buvo išsaugota bei puoselėjama, nepaisant lenkinimo ir rusinimo grėsmių, ypač pabrėžiant Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus indėlį.