Šioje temoje nagrinėjamos upių potvynių priežastys, įskaitant klimato kaitos ir žmogaus veiklos įtaką pakeistam kraštovaizdžiui, bei jų padariniai. Aptariami būdai, kaip nuo potvynių apsisaugoti, pavyzdžiui, atkuriant natūralų upių kraštovaizdį ir įrengiant apsaugos sistemas.Šioje temoje pristatoma Alfredo Vėgenerio žemynų dreifo teorija ir jos pagrindimas įrodymais, tokiais kaip fosilijų bei uolienų paplitimas. Nagrinėjama vėlesnė plokščių tektonikos teorija, aiškinanti litosferos plokščių judėjimą, jų tipus bei sąveikos būdus, taip pat aptariama, kaip keitėsi žemynų padėtis per geologinę Žemės istoriją.Šioje temoje aptariamos priemonės ir būdai, kaip apsisaugoti nuo žemės drebėjimų bei sumažinti jų padarinius. Nagrinėjamos atsargumo priemonės, ankstyvojo perspėjimo sistemos, žemės drebėjimams atsparių pastatų statyba, pagalbos organizavimas ištikus katastrofai bei elgesio taisyklės.Šiose temose aiškinama, kaip susidaro cunamio bangos, dažniausiai dėl povandeninių žemės drebėjimų, ir kaip jos sklinda per vandenyną bei keičiasi artėdamos prie kranto. Aptariamas griaunamasis cunamio poveikis, pateikiant Japonijos katastrofos pavyzdį, bei nagrinėjamos apsaugos priemonės, ypač ankstyvojo perspėjimo sistemos.Šioje temoje aiškinama, kas yra tornadas, kaip šis galingas oro sūkurys formuojasi susidūrus skirtingoms oro masėms ir pasiekus žemės paviršių. Aptariamos tornado savybės, tokios kaip dydis, greitis, trukmė, griaunamoji galia, bei jo paplitimas pasaulyje.Šioje temoje nagrinėjama Islandija kaip unikali vulkaninė sala, pasižyminti aktyviais ugnikalniais, ledynais ir geizeriais. Aptariami didžiuliai geoterminės energijos ištekliai ir jų įvairiapusis panaudojimas šildymui, elektros gamybai bei žemės ūkiui.Šioje temoje pristatomas minčių žemėlapis kaip vaizdus informacijos pateikimo metodas, naudingas mokantis geografijos, apibendrinant medžiagą ir ruošiantis pristatymams. Aptariami minčių žemėlapių kūrimo įrankiai bei žingsniai, kaip juos sudaryti ranka ar kompiuteriu.Šioje temoje aiškinama, kas yra žemės drebėjimai, kaip jie kyla dėl litosferos plokščių judėjimo ir kokios yra jų pagrindinės sąvokos, tokios kaip židinys ir epicentras. Aptariamas žemės drebėjimų stiprumo matavimas Richterio skale, jų registravimas seismografu, paplitimas seisminėse srityse bei nagrinėjami jų padariniai pateikiant pavyzdžius.Šioje temoje nagrinėjama tekančio vandens, kaip išorinės jėgos, įtaka Žemės paviršiaus formavimui ir kraštovaizdžio kūrimui. Aptariami upių atliekami procesai – erozija, nešmenų pernešimas ir akumuliacija – bei aiškinama, kaip susidaro upių vingiai (meandros), senvagės ir deltos.Šioje temoje nagrinėjama Žemės vidinė sandara ir jos tyrimo metodai, ypač seisminių bangų analizė. Aptariami pagrindiniai Žemės sluoksniai: pluta, mantija bei branduolys, apibūdinant kiekvieno sluoksnio savybes, tokias kaip būsena, storis ir apytikslė temperatūra.Šioje temoje pristatomas Etnos ugnikalnis Sicilijoje kaip aukščiausias ir vienas pavojingiausių Europoje, aptariant jo išsiveržimų istoriją ir keliamus pavojus. Nagrinėjama, kodėl žmonės, nepaisydami rizikos, gyvena jo papėdėje dėl derlingų dirvožemių ir žemės ūkio, bei minima Etnos reikšmė turizmui.Šioje temoje aiškinama, kaip susiformavo raukšliniai kalnai, tokie kaip Alpės Europoje ir Himalajai Azijoje, dėl litosferos plokščių susidūrimo. Nagrinėjamas procesas, kaip jūros dugne susikaupusios nuosėdos virto uolienomis, kurios vėliau buvo suraukšlėtos ir iškeltos, bei aptariami kalnų kaitos procesai – dūlėjimas ir erozija.Šioje temoje apibendrinamos pagrindinės sąvokos, susijusios su Žemės sandara, geologiniais procesais (plokščių tektonika, vulkanizmas, uolienų tipai) ir turizmu. Nagrinėjamas litosferos plokščių, kalnų, įdubų bei ugnikalnių išsidėstymas, gamtos katastrofų ryšys su geografine padėtimi bei uolienų klasifikacija.Šioje temoje apibendrinami Žemės paviršių keičiantys reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimai, cunamiai, upių veikla bei įvairios audros, ir su jais susijusios sąvokos. Nagrinėjamos šių reiškinių priežastys, pasekmės, paplitimas ir apsaugos būdai, taip pat diskutuojama apie gyvenimo pavojingose zonose priežastis.Šioje temoje nagrinėjamas palydovinių nuotraukų panaudojimas Žemės paviršiaus stebėjimui ir pokyčių fiksavimui laikui bėgant. Aptariama, kaip lyginant skirtingu metu darytus vaizdus galima įvertinti miškų nykimą, miestų plėtrą ar stichinių nelaimių padarinius, bei pateikiami nuoseklūs analizės veiksmai.Šioje temoje aiškinama, kas yra atogrąžų audros, dar vadinamos uraganais, taifūnais ar ciklonais. Nagrinėjamos jų susidarymo sąlygos virš šiltų vandenynų, struktūra su būdinga „akimi“ centre, griaunamoji galia bei pristatoma stiprumo vertinimo skalė.Šioje temoje nagrinėjama uolienų įvairovė, jų kilmė ir nuolatinė kaita Žemėje, pristatant uolienų kaitos ratą. Aptariami trys pagrindiniai uolienų tipai – magminės, nuosėdinės bei metamorfinės – ir jų susidarymo procesai.Šioje temoje nagrinėjami ugnikalnių išsiveržimai kaip vidinių Žemės jėgų pasireiškimas, aiškinant magmos kilimą, išsiveržimo procesą ir jo produktus. Aptariama, kaip lavos savybės lemia ugnikalnio formą, skiriant kūginius ir skydinius tipus, bei pristatoma bendra ugnikalnio sandara.Šioje temoje pristatomos galimybės virtualiai keliauti prie ugnikalnių ir juos tyrinėti naudojantis interneto ištekliais, tokiais kaip „Stromboli Online“ ar „Google Earth“. Aptariama, kaip planuoti ir vykdyti virtualią ekspediciją, renkant informaciją apie pasirinkto ugnikalnio geografinę padėtį, aktyvumo požymius bei kitas savybes.Šioje temoje nagrinėjamas litosferos plokščių judėjimas, jo varomoji jėga – magmos srautai mantijoje – ir pagrindiniai procesai plokščių pakraščiuose: tolimas, susidūrimas bei slinkimas. Aptariami šių procesų padariniai Žemės paviršiuje, tokie kaip kalnų formavimasis, žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, pateikiant konkrečius pavyzdžius.Šioje temoje apžvelgiami įvairūs stichiniai gamtos reiškiniai, tokie kaip ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, cunamiai, uraganai ir potvyniai, bei jų netolygus pasiskirstymas pasaulyje. Nagrinėjamas šių reiškinių ryšys su litosferos plokščių judėjimu ir klimatu, pateikiami labiausiai pažeidžiamų regionų pavyzdžiai bei analizuojama gamtos katastrofų statistika.