Geriausias būdas apsisaugoti nuo potvynių – atkurti natūralų upių kraštovaizdį (renatūracija). Tai apima dirvožemio atidengimą, upių krantų ir dugno sutvirtinimų pašalinimą bei vingiuotos upės vagos atkūrimą. Taip pat naudojami polderiai – dirbtinės salpos, į kurias nukreipiamas perteklinis vanduo. Gyvenvietės saugomos pylimais ir užtvankomis, o gyventojai perspėjami apie potvynius specialia sistema.

2021 m. liepą Vakarų Europą, ypač Vokietiją, nusiaubė didžiuliai potvyniai, nusinešę per 120 gyvybių. Kai kuriose vietovėse per dvi dienas iškrito dviejų mėnesių kritulių norma, o upių vandens lygis pakilo beveik aštuoniais metrais. Potvyniai padarė didžiulę žalą infrastruktūrai ir ekonomikai, o tūkstančiai žmonių buvo evakuoti. Mokslininkai sieja šiuos ekstremalius reiškinius su klimato kaita, dėl kurios didėja potvynių rizika ir intensyvumas.

Upių potvyniai yra natūralus reiškinys, tačiau pastaruoju metu jie pridaro daugiau žalos dėl didėjančio gyventojų skaičiaus prie upių ir miestų plėtros. Vandens lygis upėse svyruoja natūraliai – pavasarį dėl tirpstančio sniego, vasarą – dėl ilgalaikių ir smarkių liūčių. Vanduo, negalėdamas susigerti į įšalusią ar kietu paviršiumi padengtą žemę, nuteka paviršiumi ir sukelia potvynius.

Žmonės stipriai pakeitė natūralų upių kraštovaizdį: iškirto miškus, nutiesė kelius, pastatė namus ir padengė didelius plotus kieta danga. Tai trukdo lietaus vandeniui susigerti į žemę, todėl vanduo greitai nuteka paviršiumi, patenka į kanalizaciją ir upes, keldamas potvynių pavojų. Upių vagų tiesinimas ir krantų betonavimas laivybai pagerinti taip pat prisideda prie potvynių, nes vanduo teka greičiau ir neturi kur išsilieti.