Ugnikalnių išsiveržimai

Šioje temoje susipažįstama su ugnikalniais, jų išsiveržimų priežastimis ir įvairove. Sužinoma, kaip formuojasi kūginiai ir skydiniai ugnikalniai, kokie procesai vyksta Žemės gelmėse ir kokią įtaką ugnikalnių išsiveržimai turi aplinkai. Taip pat paminima didžiausias Saulės sistemos ugnikalnis.

Ejafjadlajokudlio išsiveržimas
Ejafjadlajokudlis (Eyjafjallajökull) yra Islandijos ugnikalnis, padengtas ledynu. Kylanti uolienų temperatūra tirpdo ledyną, o lava, susitikdama su vandeniu, sukelia sprogimus ir padidina išmetamųjų dalelių kiekį. Šie pelenų debesys, pakilę į 9 km aukštį 2010 m. išsiveržimo metu, gali sugadinti lėktuvų variklius, todėl buvo atšaukti tūkstančiai skrydžių.
Magmos išsiveržimas ir lavos tipai
Iš ugnikalnio gelmių kyla išsilydžiusi uoliena – magma, kurios temperatūra viršija 1000 °C. Magma kaupiasi magmos židinyje. Kylant temperatūrai, magmoje daugėja dujų, susidaro didelis slėgis, sukeliantis išsiveržimą. Dujos kartu su magma, pelenais ir uolienų nuolaužomis (bombomis) išsiveržia pro kraterį. Iš kraterio išsiveržusi magma vadinama lava.
Ugnikalniai: žemės gelmių jėgos
Ugnikalnių išsiveržimai yra įspūdingi ir galingi gamtos reiškiniai, parodantys Žemės gelmėse slypinčias jėgas. Kasmet išsiveržia apie 50 iš 550 aktyvių ugnikalnių. Žemės drebėjimai dažnai įspėja apie artėjantį išsiveržimą, tačiau visiškos apsaugos negarantuoja. Žmonės gyvena ugnikalnių papėdėse dėl įvairios naudos, nepaisydami rizikos, o ugnikalnių stebėjimas yra būtinas.
Ugnikalnio sandara
Ugnikalnį sudaro šios pagrindinės dalys: krateris – viršutinė dalis, pro kurią išsiveržia medžiagos; stemplė – kanalas, kuriuo magma kyla iš magmos židinio; magmos židinys – požeminis rezervuaras, kuriame kaupiasi magma; lava – išsiveržusi magma; vulkaniniai pelenai – smulkios magmos dalelės; vulkaninės bombos – didesni uolienų gabalai; ankstesnių išsiveržimų sluoksniai – sukietėjusios lavos ir pelenų sankaupos.
Ugnikalnių formos: kūginiai ir skydiniai
Ugnikalnių forma priklauso nuo lavos tipo. Klampi magma, strigdama stemplėje, sukelia stiprius išsiveržimus ir formuoja kūginius ugnikalnius, pavyzdžiui, Etną ir Fudžį. Skysta ir karšta lava teka greitai, pasiskirstydama dideliame plote, ir formuoja plačius, lėkštus skydinius ugnikalnius, pavyzdžiui, Havajų Mauna Kea ir Mauna Loa. Skydinių ugnikalnių išsiveržimai dažniausiai būna ramūs, o patys ugnikalniai gali veikti dešimtmečius.
Ugnikalnių įvairovė saulės sistemoje
Ugnikalniai egzistuoja ne tik Žemėje. Marse esantis Olimpo kalnas yra didžiausias žinomas ugnikalnis Saulės sistemoje. Jis priskiriamas skydiniams ugnikalniams, yra 26 km aukščio ir 600 km skersmens.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com