Žemės drebėjimai

Šioje temoje nagrinėjami žemės drebėjimai, jų priežastys, stiprumo matavimas ir padariniai. Sužinoma, kaip litosferos plokščių judėjimas sukelia seismines bangas, kaip veikia seismografas, ir kokios yra aktyviausios seisminės sritys pasaulyje. Taip pat aptariami žemės drebėjimų pavyzdžiai, tokie kaip 2015 m. Nepale ir 2023 m. Turkijoje bei Sirijoje.

Litosferos plokštės
Žemės drebėjimai kyla dėl litosferos plokščių, sudarančių Žemės plutą, judėjimo. Plokštėms trinantis viena į kitą, susidaro įtampa, kuri galiausiai išsilaisvina, sukeldama seismines bangas. Vieta, kur prasideda smūgiai, vadinama židiniu, o virš jo esanti vieta žemės paviršiuje – epicentru.
Richterio skalė
Žemės drebėjimų stiprumas matuojamas pagal Richterio skalę, kurią sukūrė Čarlzas Richteris. Kiekviena skalės pakopa reiškia dešimt kartų didesnį žemės virpesių intensyvumą. 2015 m. Nepale įvykęs žemės drebėjimas buvo 7,8 balo pagal Richterio skalę.
Seisminės bangos
Seisminės bangos sklinda nuo žemės drebėjimo židinio į visas puses. Kuo arčiau epicentro, tuo stipresnis drebėjimas. Teritorijos, kuriose žemės drebėjimai yra dažni, vadinamos seisminėmis sritimis, kurios dažniausiai sutampa su litosferos plokščių ribomis. Pavyzdžiui, „Ugnies žiedas“ aplink Ramųjį vandenyną ir Alpių-Himalajų juosta.
Seismografas
Seismografas yra prietaisas, kuris registruoja žemės virpesius. Jis veikia principu, kai sunkus rutulys su rašikliu seka žemės judesius, o virpesiai fiksuojami ant besisukančios popieriaus juostelės, sukuriant seismogramą. Seismograma leidžia mokslininkams nustatyti žemės drebėjimo stiprumą ir trukmę.
Žemės drebėjimai Turkijoje
Turkija yra seismiškai aktyvioje zonoje, Alpių ir Himalajų kalnų juostoje, kur susikerta kelios litosferos plokštės. 2023 m. vasarį įvykęs 7,8 balo žemės drebėjimas, bei ankstesni stiprūs žemės drebėjimai (1919, 1976, 1999 m.) parodė šio regiono pažeidžiamumą. Žemės drebėjimai sukelia didžiulę žalą: pastatų griūtis, infrastruktūros sunaikinimą, žmonių aukas, bei ilgalaikius ekonominius ir psichologinius padarinius.
Žemės drebėjimų apibrėžimas
Žemės drebėjimas yra staigus Žemės plutos virpesys, sukeltas litosferos plokščių judėjimo. Kasmet įvyksta tūkstančiai žemės drebėjimų, tačiau tik didžiausi iš jų sukelia reikšmingą žalą, pavyzdžiui, 2015 m. Nepale įvykęs 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, sukėlęs pastatų griūtis ir žmonių žūtis.
Žemės drebėjimų intensyvumas
Žemės drebėjimų intensyvumas apibūdina jų poveikį žmonėms, pastatams ir aplinkai. Intensyvumas skirstomas į lygius: nuo nežymaus, kurį registruoja tik prietaisai, iki niokojančio, sukeliančio visišką destrukciją.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com