Kraštovaizdžio formuotojos upės

Šioje temoje nagrinėjama, kaip tekantis vanduo, ypač upės, keičia Žemės paviršių per erozijos ir akumuliacijos procesus. Aiškinamasi, kaip formuojasi upių slėniai, meandros ir deltos. Taip pat aptariama upių nešmenų įtaka kraštovaizdžio formavimuisi.

Deltų susidarymas
Delta – plokščia lyguma, susidaranti upės žiotyse, kai upė, įtekėdama į ežerą ar jūrą, netenka greičio ir ima kaupti nešmenis (smėlį, dumblą). Upė deltoje skaidosi į šakas. Deltose susidaro labai derlingi dirvožemiai. Pavadinimas kilęs iš graikų raidės Δ.
Meandrų formavimasis
Žemupyje, kur upės tėkmė lėta, upės vaga pradeda raitytis, formuodamos kilpas – meandras. Meandrų susidarymą lemia nevienodas tėkmės greitis skirtingose kilpos pusėse. Išorinėje pusėje tėkmė greitesnė ir ardo krantą, o vidinėje – lėtesnė ir kaupia sąnašas. Ilgainiui meandra gali atsiskirti nuo pagrindinės vagos, suformuodama senvagę.
Tekančio vandens poveikis
Žemės paviršių formuoja ne tik vidinės, bet ir išorinės jėgos, ypač tekantis vanduo. Upės, tekėdamos nuo ištakų iki žiočių, nuolat keičia kraštovaizdį, ardydamos uolienas (erozija) ir pernešdamos medžiagas (nešmenis). Didysis kanjonas yra puikus tekančio vandens suformuoto kraštovaizdžio pavyzdys. Didžiausia pasaulio delta yra Bangladeše.
Upės tėkmės kaita
Upės tėkmės greitis ir ardomoji jėga priklauso nuo vietovės nuolydžio. Aukštupyje, kur nuolydis didelis, vanduo teka greitai ir gilina vagą, sukurdama tarpeklius. Vidurupyje nuolydis mažėja, vyksta ir erozija, ir akumuliacija. Žemupyje dominuoja akumuliacija – nešmenų kaupimasis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com