Šioje temoje nagrinėjamos mitybos grandinės, tinklai ir lygmenys, parodantys organizmų tarpusavio ryšius ekosistemose. Taip pat aptariami vietiniai medžiagų ciklai, kurie yra būtini gyvybės palaikymui, bei medžiagų netektis ir kompensavimas ekosistemose. Aptariami gamintojų, vartotojų ir skaidytojų vaidmenys.

Šioje temoje aptariama, kaip skirtingos organizmų karalijos (gamintojai, gyvėdžiai ir skaidytojai) yra tarpusavyje susijusios, formuodamos ekologines bendrijas ir ekosistemas. Taip pat nagrinėjama, kaip medžiagos juda ciklais, o energija teka viena kryptimi per ekosistemą, bei apibrėžiama ekologinė hierarchija. Galiausiai, paaiškinama mitybos grandinių ir tinklų svarba ekosistemose.

Šioje temoje nagrinėjamas energijos perdavimas ekosistemose, remiantis 10% taisykle, ir aptariama anglies bei deguonies apytaka biosferoje. Sužinoma, kaip fotosintezė ir kvėpavimas yra susiję, bei kaip žmonių mitybos įpročiai veikia Žemės gebėjimą išmaitinti populiaciją. Taip pat aiškinamasi, kodėl mitybos grandinės nėra ilgos.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip energija teka per organizmus ir ekosistemas, įskaitant energijos virsmą iš Saulės šviesos į cheminę energiją, o vėliau – į šilumą. Taip pat sužinoma apie medžiagų apykaitą ekosistemoje ir skirtumą tarp medžiagų ciklo bei energijos srauto. Galiausiai, susipažįstama su produkcijos piramidėmis, kurios iliustruoja energijos nuostolius pereinant iš vieno mitybos lygmens į kitą.

Šioje temoje nagrinėjama pirminė kaita – procesas, kai gyvybė atsiranda visiškai naujose, anksčiau negyvenamose vietose, pavyzdžiui, kopose ar po ledynmečio atsiradusiose teritorijose. Aprašoma, kaip augalai palaipsniui keičia aplinką, sudarydami sąlygas kurtis vis sudėtingesnėms ekosistemoms. Taip pat aptariamas Lietuvos kraštovaizdžio formavimasis po ledynmečio.

Šioje temoje nagrinėjama anglies ir deguonies apytaka biosferoje, įskaitant fotosintezės ir kvėpavimo procesus. Sužinoma, kaip žmonių veikla veikia šiuos ciklus, didindama anglies dioksido koncentraciją atmosferoje ir sukeldama šiltnamio efektą. Taip pat aptariama fizinių modelių svarba.

Šioje temoje nagrinėjama azoto ciklo raida, pradedant ankstyvąja biologine fiksacija ir baigiant žmonių įtaka šiam ciklui. Aptariami pagrindiniai procesai, tokie kaip nitrifikacija ir denitrifikacija, bei jų svarba ekosistemoms. Taip pat aprašoma, kaip žmogaus veikla, pavyzdžiui, trąšų naudojimas, keičia azoto apykaitą ir sukelia eutrofikaciją.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip medžiagos cirkuliuoja ekosistemose, įskaitant uolienų dūlėjimą, biologinę azoto fiksaciją ir kritulius. Taip pat sužinoma apie energijos virsmus organizmuose, kur cheminė energija yra naudojama gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Šioje temoje aptariama, kaip ežerai bręsta, sensta ir galiausiai virsta pelkėmis dėl natūralių procesų ir žmogaus veiklos. Taip pat sužinoma apie pirminę ir antrinę kaitą ekosistemose, kai bendrijos formuojasi naujose arba atsistato po sutrikdymų. Galiausiai, apžvelgiamos pirminės kaitos stadijos vidutinio klimato juostoje.