Ežerų pelkėjimas

Šioje temoje aptariama, kaip ežerai bręsta, sensta ir galiausiai virsta pelkėmis dėl natūralių procesų ir žmogaus veiklos. Taip pat sužinoma apie pirminę ir antrinę kaitą ekosistemose, kai bendrijos formuojasi naujose arba atsistato po sutrikdymų. Galiausiai, apžvelgiamos pirminės kaitos stadijos vidutinio klimato juostoje.

Ežerų atsinaujinimas ir bendrijų kaita
Nors ežerai sensta, geologiniai procesai (Žemės plutos plokščių judėjimas, požeminių vandenų iškilimas) nuolat kuria naujus. Bendrijų kaita ekosistemose skirstoma į pirminę (kai ekosistema atsiranda „iš nieko“, pvz., ant kopų) ir antrinę (kai dirvožemis nepažeistas, bet nukentėję gamintojai ir gyvėdžiai, pvz., kirtavietėse). Pirminė kaita trunka ilgiau, nes reikia sukurti dirvožemį.
Ežerų raidos fazės
Ežerai per ilgą laiką pereina kelias vystymosi fazes: brandos (pvz., Dusia, Galvė, Plateliai), senatvės (būdingas fitoplanktono gausėjimas, deguonies trūkumas priedugnyje, stambių augalų plitimas) ir sunykimo (didėjantis rūgštingumas, dumblo kaupimasis, plovų susidarymas). Galiausiai ežeras virsta karšaties faze (išlieka tik atspariausios rūšys), vėliau – pelke (žemapelke, aukštapelke) ir galiausiai mišku.
Ežerų senėjimo priežastys ir žmogaus poveikis
Pagrindinės ežerų senėjimo priežastys yra medžiagų atitekėjimas iš aplinkos (gamtinė eutrofikacija – upeliai, vėjas, lietūs) ir organinės medžiagos skaidymo proceso atsilikimas nuo jos produkcijos. Žmogaus veikla (trąšos, organinės atliekos, miškų kirtimas) spartina šį procesą, sukeldama eutrofikaciją ir greitesnį ežerų užžėlimą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com