Pirminė kaita

Šioje temoje nagrinėjama pirminė kaita – procesas, kai gyvybė atsiranda visiškai naujose, anksčiau negyvenamose vietose, pavyzdžiui, kopose ar po ledynmečio atsiradusiose teritorijose. Aprašoma, kaip augalai palaipsniui keičia aplinką, sudarydami sąlygas kurtis vis sudėtingesnėms ekosistemoms. Taip pat aptariamas Lietuvos kraštovaizdžio formavimasis po ledynmečio.

Dirvožemių raida Lietuvoje
Lietuvos dirvožemiai ir miškai yra palyginti jauni (6-8 tūkst. metų). Po ledynmečio (prieš ~12 000 metų) vyravo dykuma be dirvožemio. Pirmieji augalai (tundros žolės) atkeliavo iš pietų ir pietryčių, sutvirtino uolienas ir patręšė organinėmis medžiagomis, pradėdami dirvodaros procesą. Skaidytojai sukūrė vietinius medžiagų apytakos ratus. Vėliau tundros augalus pakeitė taigos augalai (formavo jaurinius dirvožemius), o dar vėliau įsivyravo mišrieji miškai (su velėniniais dirvožemiais). Pietryčių Lietuvoje pušynuose vis dar vyrauja jauriniai dirvožemiai. Lietuvos poledynmečio tundra ir taiga skyrėsi nuo dabartinių dėl skirtingo migracijos greičio. Žmogaus veikla stipriai įtakojo Kuršių nerijos formavimąsi.
Kopų ekologija ir formavimasis
Kopos yra vėjo sunešto smėlio dariniai. Jų apaugimas augalais ir gyvūnijos vystymasis, formuojant humusą, yra pirminės kaitos pavyzdys. Pvz., Mičigano ežero kopų apaugimas demonstruoja seką nuo žolinių augalų iki miško. Šis procesas vyksta erdvėje, nes bangos kasmet atneša naujo smėlio. Augalų įvairovė didėja tolstant nuo vandens: prie vandens auga žolės, toliau – krūmai, o dar toliau – medžiai (nuo šviesamėgių iki ūksminių). Humusas pradeda formuotis ties žoliniais augalais.
Mikrokosmo modeliavimas
Mikrokosmas – mažas, uždaras pasaulio modelis, leidžiantis stebėti ekosistemų veikimą. Jį galima sukurti naudojant didelį permatomą indą, žvyrą, miško dirvožemį, smulkius augalus (pvz., paparčius, samanas) ir kerpes. Dirvožemis sudrėkinamas, indas hermetiškai uždaromas ir pastatomas šviesioje vietoje, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Stebimi pokyčiai. Žiemą jį galima išnešti į lauką. Antroje dalyje, prieš kuriant, sterilizuojamas žvyras, žemė, augalai apiplaunami. Tai leidžia palyginti sterilų ir nesterilų variantus, stebint skaidytojų įtaką.
Pirminė kaita ir ekosistema
Pirminiai žoliniai augalai dažnai keičia aplinką, sudarydami sąlygas įsikurti kitiems, reiklesniems augalams (palengvinimo reiškinys). Rūšių įvairovė didėja, nors dalį ankstesnių augalų išstumia nauji. Pvz., suaugusios pušys užgožia savo palikuonis. Klimaksinė bendrija yra tada, kai miško viršutiniame ir apatiniame arduose auga tos pačios medžių rūšys. Išvirtus seniems medžiams, juos pakeičia tos pačios rūšies jauni medeliai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com