Šioje temoje nagrinėjama Europos klimatas, jo rodikliai ir veiksniai, lemiantys skirtingas oro sąlygas žemyne. Sužinoma, kaip geografinė platuma, atstumas nuo vandenyno ir aukštis virš jūros lygio veikia temperatūrą bei kritulių kiekį. Taip pat aptariama skirtumas tarp oro ir klimato bei šilumos pasiskirstymas Žemėje.

Šioje temoje nagrinėjamas Pietų Europos klimatas, ypač Viduržemio jūros regiono, kuriam būdingos karštos, sausos vasaros ir švelnios, drėgnos žiemos. Taip pat sužinoma apie šio regiono augaliją, kuri yra prisitaikiusi prie sausringų sąlygų, pavyzdžiui, alyvmedžius, bei kaip žmonių veikla pakeitė natūralią augmeniją. Galiausiai apžvelgiamas alyvmedžių auginimas ir jų vaisių – alyvuogių – panaudojimas.

Šioje temoje susipažįstama su Europos geografinėmis zonomis, tokiomis kaip tundra, taiga, mišrieji ir plačialapiai miškai, stepės bei kietalapių miškai ir krūmynai. Sužinoma, kokie veiksniai lemia augalijos pasiskirstymą ir kokie augalai būdingi kiekvienai zonai. Taip pat aptariama, kaip klimatas įtakoja šias zonas.

Šioje temoje nagrinėjami skirtingi Europos klimato tipai: jūrinis, pereinamasis ir žemyninis. Apibūdinamos šių klimatų ypatybės, tokios kaip temperatūros svyravimai ir kritulių pasiskirstymas, bei aptariama Golfo srovės įtaka. Taip pat trumpai palyginami Liverpulio, Vilniaus ir Samaros miestų klimatai.

Šioje temoje susipažįstama su ledyno įtaka Europos paviršiui, ypač Skandinavijos pusiasalyje ir Suomijoje. Sužinoma, kaip ledynas formavo reljefą, sukūrė fjordus ir šcherus, bei paliko moreninės medžiagos sankaupas. Taip pat aptariama, kaip atrodė Skandinavijos kalnai ir aplinkinės teritorijos prieš ir po ledynmečio.

Šioje temoje nagrinėjama klimato kaita, natūralus ir antropogeninis šiltnamio efektas bei jų įtaka Žemės temperatūrai. Taip pat aptariami klimato kaitos padariniai Europai, tokie kaip ledynų tirpsmas, jūros lygio kilimas ir ekstremalūs orų reiškiniai. Sužinoma, kaip žmonių veikla prisideda prie klimato šiltėjimo.

Šioje temoje susipažįstama su tundros ir taigos regionais Šiaurės Europoje, kur žiemos yra ilgos ir šaltos, o vasaros trumpos. Sužinoma, kaip augalai prisitaiko prie atšiaurių sąlygų, pavyzdžiui, žemos temperatūros, mažo kritulių kiekio ir trumpo vegetacijos periodo. Taip pat aptariama, kuo skiriasi tundros ir taigos augalija.

Šioje temoje supažindinama su pagrindiniais Europos gamtos objektais: jūromis, upėmis, kalnais, ežerais ir kitais svarbiais geografiniais elementais. Taip pat apžvelgiami tokie išskirtiniai objektai kaip Islandijos geizeriai ar Materhorno kalnas. Ši apžvalga apima visą Europą, nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kalnų.

Šioje temoje nagrinėjama, kas lemia Lietuvos klimatą – geografinė padėtis, atstumas nuo jūros, reljefas, vyraujantys vėjai ir oro masės. Taip pat aptariami klimato skirtumai įvairiose Lietuvos dalyse, pavyzdžiui, jūrinis klimatas pajūryje ir žemyninis – Rytų Lietuvoje. Galiausiai, paaiškinama kritulių pasiskirstymo įtaka skirtinguose regionuose.

Šioje temoje aptariama Baltijos jūra, jos svarba turizmui, laivybai ir žvejybai. Taip pat aptariama jūros baseinas, druskingumas, taršos problemos ir gyvūnija. Galiausiai, aiškinamasi, kokios žuvys vyrauja Baltijos jūroje.

Šioje temoje nagrinėjama Europos vidutinių platumų klimato juosta, kurioje išskiriamos mišriųjų ir plačialapių miškų bei stepių geografinės zonos. Apžvelgiama šių zonų augalija, dirvožemiai ir žmogaus ūkinės veiklos įtaka, lemianti reikšmingus kraštovaizdžio pokyčius. Taip pat trumpai apibūdinamas vegetacijos periodas.

Šioje temoje apžvelgiama įvairius Europos kraštovaizdžius – lygumas, vidutinkalnius, aukštus kalnus, ugnikalnius ir krantų įvairovę. Sužinoma apie šių kraštovaizdžių ypatumus, augmeniją, reljefą ir žmonių veiklą juose. Taip pat paminima, kaip gamtos reiškiniai formuoja ir keičia Europos paviršių.