Šviesa

Šioje temoje aiškinamas tiesiaeigis šviesos sklidimas vienalytėje skaidrioje terpėje ir įvedama šviesos spindulio sąvoka. Kūnai skirstomi į skaidriuosius, neskaidriuosius ir pusskaidrius pagal jų gebėjimą praleisti šviesą.

Spalvotas pasaulis
Šioje temoje nagrinėjama, kaip iš pagrindinių spalvų (raudonos, žalios ir mėlynos) sudaromos kitos spalvos, įskaitant papildomąsias spalvas. Taip pat aptariama spalvų sudėtis, atimtis, šviesos filtrai, apšviestų kūnų spalvos bei spalvų maišymas, įskaitant spaudos spalvų (žydros, purpurinės, geltonos ir juodos) panaudojimą.
Vaivorykštė
Šioje temoje aiškinama, kaip susidaro vaivorykštė dėl šviesos dispersijos reiškinio vandens lašeliuose. Aiškinama, kodėl matome skirtingas spalvas ir kodėl vaivorykštė atrodo kaip lankas. Taip pat sužinoma kokiu kampu matoma vaivorykštė.
Dirbtiniai šviesos šaltiniai
Šioje temoje susipažįstama su įvairiais dirbtiniais šviesos šaltiniais: elektrovakuuminiu kineskopu, kaitinamąja, halogenine, liuminescencine lempomis ir šviesos diodais. Aptariama jų veikimo principai, privalumai, trūkumai bei pritaikymo sritis. Taip pat palyginama šių šviesos šaltinių efektyvumas ir ilgaamžiškumas.
Veidrodinis atvaizdas
Šioje temoje aptariama šviesos atspindys nuo plokščiųjų ir kreivųjų veidrodžių, atvaizdų susidarymas juose ir savybės. Nagrinėjama, kaip veidrodžiai keičia atvaizdus, kodėl jie gali juos iškraipyti, padidinti ar sumažinti, kas yra menamasis ir tikrasis atvaizdai; apibrėžiami pagrindiniai terminai. Taip pat aiškinamasi, kur praktiškai pritaikomi skirtingi veidrodžiai.
Saulės ir Mėnulio užtemimai
Šioje temoje aptariami Saulės ir Mėnulio užtemimai, paaiškinant, kaip jie susidaro dėl Žemės, Mėnulio ir Saulės padėties. Taip pat sužinoma apie skirtingas Mėnulio fazes ir jų kaitą. Galiausiai, išmokstama atskirti visišką Mėnulio užtemimą nuo dalinio.
Šviesos spalvos
Šioje temoje nagrinėjama baltos šviesos skaidymas į spalvas, šviesos dispersija, absoliutusis lūžio rodiklis ir kaip šie reiškiniai pasireiškia gamtoje, pavyzdžiui, vaivorykštėje ar dangaus spalvoje. Taip pat aptariama nematoma spektro dalis – infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai.
Šviesos šaltiniai ir apšviesti kūnai
Šioje temoje nagrinėjama apie šviesos šaltinius, skirstomus į gamtinius ir dirbtinius, bei aptariama, kaip matomi apšviesti kūnai. Sužinoma, kuo skiriasi šviesūs ir tamsūs kūnai pagal šviesos atspindėjimą ir sugėrimą. Taip pat išmokstama atskirti, kurie kūnai yra šviesos šaltiniai, o kurie – tik atspindi šviesą.
Šviesos lūžimas
Šioje temoje sužinoma apie šviesos lūžimą – reiškinį, kai šviesa keičia savo sklidimo kryptį pereidama iš vienos skaidrios medžiagos į kitą. Aptariama lūžio kampo sąvoka, šviesos lūžimo ypatumai bei priežastys, kodėl šviesa lūžta. Taip pat paaiškinama, kodėl dėl šviesos lūžimo daiktai vandenyje atrodo kitoje vietoje.
Šviesos atspindėjimas
Šioje temoje nagrinėjama šviesos atspindėjimas nuo įvairių paviršių – nelygių (išsklaidytoji šviesa) ir lygių. Aptariama, kas yra kritimo ir atspindžio kampai, bei susipažįstama su šviesos atspindžio dėsniu ir šviesos spindulių apgręžiamumu.
Šviesos atspindžiai
Šioje temoje nagrinėjamas šviesos atspindžio pritaikymas kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi, kaip veidrodžiai naudojami automobiliuose, odontologijoje, periskopuose bei kuo svarbūs yra atšvaitai. Taip pat mokomasi, kaip atspindžiai padeda užtikrinti saugumą kelyje.
Šviesos stipris ir apšvieta
Šioje temoje susipažįstama su šviesos stipriu, matuojamu kandelėmis (cd), ir apšvieta, matuojama liuksais (lx). Sužinoma, kad apšvieta priklauso nuo šviesos šaltinio stiprio, atstumo iki šaltinio ir spindulių kritimo kampo. Taip pat išmokstama, kad apšvietai matuoti naudojamas prietaisas, vadinamas liuksmetru.
Šviesa ir šešėliai
Šioje temoje susipažįstama su Saulės laikrodžiais, kaip jie veikia, ir sužinoma, kuo skiriasi vietinis Saulės laikas nuo įprasto. Taip pat nagrinėjama šešėlių ir pusšešėlių susidarymas, jų savybės, bei kaip šviesos šaltinio dydis ir atstumas įtakoja šešėlio dydį. Aptariama, kodėl debesuotą dieną nesimato šešėlių.
Visiškasis atspindys
Šioje temoje nagrinėjamas visiškasis atspindys – reiškinys, kai šviesa, sklindanti iš optiškai tankesnės į retesnę medžiagą, visiškai atsispindi. Taip pat aptariamas šviesolaidžių veikimo principas, pagrįstas visiškuoju atspindžiu, ir jų panaudojimas, pavyzdžiui, endoskopuose medicinoje.
Šviesos sklidimas
Šioje temoje susipažįstama su šviesos sklidimu, skaidriais, neskaidriais ir pusskaidriais kūnais. Taip pat nagrinėjamas tiesiaeigis šviesos sklidimas, šviesos spindulio sąvoka ir šviesos greitis. Sužinoma, kad šviesos greitis vakuume yra didžiausias žinomas greitis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com