Šviesos spalvos

Šioje temoje nagrinėjama baltos šviesos skaidymas į spalvas, šviesos dispersija, absoliutusis lūžio rodiklis ir kaip šie reiškiniai pasireiškia gamtoje, pavyzdžiui, vaivorykštėje ar dangaus spalvoje. Taip pat aptariama nematoma spektro dalis – infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai.

Baltos šviesos spektras ir medžiagos tankis
Izaokas Niutonas, naudodamas trikampę stiklinę prizmę, atrado, kad balta šviesa yra sudėtinė ir susideda iš septynių spalvų spektro: raudonos, oranžinės, geltonos, žalios, žydros, mėlynos ir violetinės. Šis reiškinys įrodo, kad balta šviesa yra skirtingų spalvų spindulių mišinys. Medžiagos tankis nusako, kiek kartų šviesos greitis toje medžiagoje yra mažesnis, lyginant su šviesos greičiu vakuume.
Gamtos reiškiniai, šviesa ir vaivorykštė
Vaivorykštė susidaro, kai Saulės spinduliai lūžta lietaus lašuose. Ji sudaryta iš tų pačių septynių spektro spalvų. Dangaus žydra spalva atsiranda dėl to, kad atmosferoje labiausiai sklaidomi violetiniai ir mėlyni spinduliai. Saulei leidžiantis, šviesa sklinda ilgesnį kelią per atmosferą, todėl dangus parausta. Saulės spindulių lūžimas vandens lašuose sukuria vaivorykštę.
Neregimoji spektro dalis ir infraraudonieji spinduliai
Be regimosios šviesos (septynių spektro spalvų), Saulė skleidžia ir kitus spindulius, nematomus žmogaus akiai: infraraudonuosius spindulius (IR), kurie jaučiami kaip šiluma, ir ultravioletinius spindulius (UV), kurie gali būti pavojingi. Kai kurios medžiagos, apšviestos UV spinduliais, švyti (fluorescuoja). Infraraudonieji spinduliai yra nematomi, bet jaučiami kaip šiluma.
Spalvų atsiradimas ir lūžio rodiklis
Šviesos greitis vakuume yra 300 000 km/s, tačiau skaidriose medžiagose jis mažėja. Violetiniai spinduliai (didesnio dažnio) sulėtėja labiausiai, raudoni (mažesnio dažnio) – mažiausiai. Dėl skirtingo spindulių sulėtėjimo ir lūžio kampo, kertant dviejų skaidrių medžiagų ribą, šviesa išsiskaido į spektrą. Absoliutusis lūžio rodiklis (n) parodo, kiek kartų šviesos greitis vakuume didesnis už greitį medžiagoje (n = c/v). Optiškai tankesnėse medžiagose n yra didesnis. Pavyzdžiui, vandens lūžio rodiklis yra didesnis nei oro.
Šviesos dispersija ir vandens vaidmuo
Šviesos dispersija yra baltos šviesos skaidymas į spektrą. Prizmėje šviesos dispersija vyksta todėl, kad skirtingų spalvų spinduliai, turintys skirtingus lūžio rodiklius, lūžta nevienodai. Prizmė šviesą skaido, bet nesukuria naujų spalvų. Sujungus visas spektro spalvas, vėl gaunama balta šviesa. Vanduo taip pat gali veikti kaip prizmė.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com