Neskaidrių kūnų matoma spalva priklauso nuo to, kokias matomojo spektro šviesos spalvas jų paviršius atspindi ir kokias sugeria. Tai yra spalvų atimties pavyzdys, nes paviršius 'atimą' (sugeria) dalį krintančios šviesos spektro. Pavyzdžiui, objektas atrodo raudonas baltoje šviesoje, nes jo paviršius atspindi raudoną šviesos komponentę, o žalią, mėlyną ir kitas spalvas sugeria. Jei kūnas atspindi visas spektro spalvas, jis atrodo baltas. Jei sugeria visas – juodas. Svarbu suprasti, kad kūno spalva priklauso ir nuo jį apšviečiančios šviesos. Pavyzdžiui, žalias lapas, apšviestas tik raudona šviesa, atrodys juodas, nes jis sugeria raudoną šviesą ir nėra žalios šviesos, kurią galėtų atspindėti.

Kūno spalva priklauso nuo to, kokius šviesos spindulius jis atspindi. Pavyzdžiui, pomidoras atrodo raudonas, nes atspindi raudonus spindulius, o kitus sugeria. Agurkas atspindi žalią šviesą, todėl yra žalias. Apšvietus kūną kita spalva nei jis atspindi, jis atrodys juodas.

Neskaidrių objektų matoma spalva priklauso nuo jų paviršiaus savybės atspindėti ir sugerti skirtingų spalvų šviesą. Kai objektą apšviečia balta šviesa, jo spalvą lemia atspindėtos šviesos spalvos (atimties principas). Pavyzdžiui, raudonas objektas atrodo raudonas, nes jo paviršius atspindi raudoną šviesą, o kitas spektro spalvas (žalią, mėlyną) sugeria. Objekto spalva taip pat priklauso nuo jį apšviečiančios šviesos sudėties.

Balta šviesa gali būti sudaryta iš trijų pagrindinių šviesos spalvų: raudonos (R), žalios (G) ir mėlynos (B). Žmogaus akis šias spalvas suvokia kaip pagrindines. Maišant šių spalvų šviesą, gaunamos kitos spalvos – tai vadinama spalvų sudėtimi arba adityviuoju maišymu. Sumaišius dvi pagrindines spalvas, susidaro papildomosios spalvos: geltona (\(R+G\)), žydra (\(G+B\)) ir purpurinė (\(R+B\)). Sumaišius visas tris pagrindines spalvas vienodu intensyvumu, gaunama balta šviesa.

Baltą šviesą galima gauti iš pagrindinių spalvų spindulių: raudonos, žalios ir mėlynos. Spalvų sudėtis – tai reiškinys, kai įvairios šviesos spalvos susidaro iš kelių pagrindinių spalvų derinio. Pavyzdžiui, televizoriaus ekranas skleidžia tik pagrindinių spalvų spindulius, kurie akyje sužadina daugybės kitų spalvų pojūtį. Papildomosios spalvos (geltona, žydra, purpurinė) gaunamos sudėjus bet kurias dvi pagrindines spalvas.

Spalvotų ekranų veikimas pagrįstas adityviuoju spalvų maišymu. Kiekvienas ekrano taškas (pikselis) sudarytas iš elementų, skleidžiančių raudoną (R), žalią (G) ir mėlyną (B) šviesą. Keičiant šių trijų pagrindinių spalvų šviesos intensyvumą kiekviename pikselije, sukuriamas įvairių spalvų ir atspalvių pojūtis. Pavyzdžiui, vienodai šviečiant raudoniems ir žaliems elementams, matoma geltona spalva.

Spalvų maišymo eksperimentas, naudojant greitai besisukantį diską, padalintą į septynias spektro spalvas (raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė), iliustruoja, kaip, sumaišius visas šias spalvas, gaunamas baltos spalvos pojūtis. Tai praktinis spalvų sudėties demonstravimas.

Spalvų sudėtis (adityvioji sintezė) yra reiškinys, kai įvairios spalvos gaunamos maišant skirtingų spalvų šviesą. Trys pagrindinės šviesos spalvos, kurioms žmogaus akis yra jautriausia, yra raudona (R), žalia (G) ir mėlyna (B). Maišant šias spalvas įvairiomis proporcijomis, galima gauti platų spalvų spektrą. Sumaišius visas tris pagrindines spalvas lygiomis dalimis, gaunama balta šviesa. Maišant po dvi pagrindines spalvas, susidaro antrinės spalvos: raudona ir žalia sukuria geltoną, žalia ir mėlyna – žydrą (angl. cyan), o raudona ir mėlyna – purpurinę (angl. magenta). Šis principas taikomas ekranuose, kurie sudaryti iš mažų raudonų, žalių ir mėlynų šviesos šaltinių.

Spaudos spalvos, naudojamos žurnaluose ir knygose, susideda iš mažų žydros, purpurinės, geltonos ir juodos spalvų taškelių. Pirmosios trys spalvos yra papildomosios, gaunamos sudėjus po dvi pagrindines spalvas. Spalvų atimties principu, maišant šias spalvas įvairiomis proporcijomis arba spausdinant skirtingų dydžių taškeliais, kuriami įvairūs atspalviai.

Spaudos technologijose spalvotiems vaizdams kurti naudojamas CMYK spalvų modelis, kurį sudaro keturi pagrindiniai dažai: žydra (C), purpurinė (M), geltona (Y) ir juoda (K). Šis modelis veikia pagal spalvų atimties (subtraktyvųjį) principą. Kiekvienas iš C, M, Y dažų sugeria vieną iš pagrindinių šviesos spalvų (R, G, B) ir atspindi likusias dvi: žydra (C) sugeria raudoną, purpurinė (M) – žalią, o geltona (Y) – mėlyną šviesą. Maišant šiuos dažus ant balto popieriaus, atspindėta šviesa suformuoja matomą spalvą. Juodi (K) dažai pridedami siekiant geresnio kontrasto ir sodresnių tamsių tonų.

Spausdinant spalvotus vaizdus ant balto popieriaus, taikomas spalvų atimties (subtraktyviosios sintezės) principas. Naudojamos trys pagrindinės spaudos dažų spalvos: žydra (Cyan, C), purpurinė (Magenta, M) ir geltona (Yellow, Y), kurios yra antrinės adityviosios spalvos. Šie dažai veikia kaip filtrai: žydri dažai sugeria raudoną šviesą (praleidžia/atspindi žalią ir mėlyną), purpuriniai – žalią (praleidžia/atspindi raudoną ir mėlyną), o geltoni – mėlyną (praleidžia/atspindi raudoną ir žalią). Maišant šiuos dažus ant popieriaus, galima gauti įvairias spalvas. Pavyzdžiui, sumaišius geltonus ir purpurinius dažus, mišinys sugeria mėlyną (dėl Y) ir žalią (dėl M) šviesą, todėl atspindima tik raudona. Siekiant geresnio kontrasto ir sodrios juodos spalvos, papildomai naudojami juodi dažai (Key/Black, K), sudarant CMYK modelį.

Šviesos filtrai, naudojami teatre, koncertuose ar šviesoforuose, yra spalvotas stiklas ar plastikas, praleidžiantis tik tam tikros spalvos šviesą, o kitas spalvas sugeriantis. Spalvų atimtis – tai reiškinys, kai įvairios šviesos spalvos susidaro, sugeriant tam tikras šviesos spektro spalvas. Pavyzdžiui, leidžiant baltą šviesą per skirtingų spalvų filtrus, galima išgauti norimą spalvą arba visiškai užblokuoti šviesą.

Šviesos filtras yra skaidri spalvota medžiaga (pvz., stiklas, plastikas), kuri selektyviai praleidžia tam tikros spalvos šviesos spindulius, o kitų spalvų spindulius sugeria. Kai balta šviesa, sudaryta iš viso matomo spektro spalvų, pereina per filtrą, dalis jos spektro yra absorbuojama. Procesas, kai galutinė spalva gaunama dėl tam tikrų šviesos spektro dalių sugerties, vadinamas spalvų atimtimi (subtraktyviąja sinteze). Pavyzdžiui, raudonas filtras praleidžia raudoną šviesą, bet sugeria žalią ir mėlyną. Jei šviesa pereina per kelis skirtingus filtrus, kiekvienas jų papildomai sugeria tam tikras spektro dalis.

Šviesos filtras yra skaidri medžiaga, selektyviai praleidžianti tam tikros spalvos (bangos ilgio) šviesą ir sugerianti likusią spektro dalį. Kai balta šviesa pereina pro filtrą, dalis spalvų yra sugeriama – tai vadinama spalvų atimtimi arba subtraktyviuoju maišymu. Pavyzdžiui, raudonas filtras praleidžia raudoną šviesą, bet sugeria žalią ir mėlyną.