Atvaizdas plokščiajame veidrodyje atsiranda dėl to, kad nuo objekto (tarkime, žvakės) sklindantys šviesos spinduliai atsispindi nuo veidrodžio paviršiaus ir pasiekia mūsų akis. Mums atrodo, kad spinduliai sklinda iš taškų, esančių už veidrodžio, nors iš tikrųjų šviesa ten nepraeina. Toks atvaizdas vadinamas menamuoju, nes jį sukuria ne patys spinduliai, o jų tęsiniai.

Įgaubtasis veidrodis surenka lygiagrečiai pagrindinei optinei ašiai krintančius šviesos spindulius į vieną tašką ant šios ašies – pagrindinį židinį (F). Atstumas nuo veidrodžio centro iki židinio yra židinio nuotolis. Šviesos šaltinis židinyje sukuria lygiagretų atspindėtų spindulių pluoštą. Priklausomai nuo objekto padėties, gali susidaryti tikrasis (apverstas, padidintas/sumažintas) arba menamasis (status, padidintas) atvaizdas.

Įgaubtieji veidrodžiai veikia kaip spindulių koncentratoriai, sutelkdami juos į vieną tašką, vadinamą veidrodžio židiniu (F). Dėl didelės šviesos energijos koncentracijos židinyje, temperatūra ženkliai pakyla, todėl galima uždegti degias medžiagas. Jei šviesos šaltinis patalpinamas židinyje, atsispindėję spinduliai sklinda lygiagrečiu pluoštu. Ši savybė pritaikoma įvairiuose reflektoriuose, pavyzdžiui, prožektoriuose ar automobilių žibintuose.

Iškilasis veidrodis sklaido lygiagrečiai pagrindinei optinei ašiai krintančius šviesos spindulius. Atsispindėję spinduliai atrodo sklindantys iš menamojo židinio, esančio už veidrodžio ant pagrindinės optinės ašies. Iškilieji veidrodžiai visada sukuria menamąjį, sumažintą ir statų atvaizdą, nepriklausomai nuo objekto padėties.

Iškilieji veidrodžiai, priešingai nei įgaubtieji, spindulius išsklaido. Tai leidžia matyti didesnį plotą, palyginti su plokščiaisiais veidrodžiais. Ši savybė yra ypač naudinga ten, kur reikalingas platesnis matymo laukas, pavyzdžiui, prekybos centruose ar išvažiuojant iš kiemų.

Kreivieji veidrodžiai, priešingai nei plokštieji, iškreipia atvaizdus – juos padidina, sumažina ar kitaip transformuoja. Taisyklingos formos kreivieji veidrodžiai būna dviejų tipų: įgaubtieji ir iškilieji. Tiesė, einanti per veidrodžio simetrijos centrą, vadinama pagrindine optine ašimi.

Kreivieji veidrodžiai turi išlenktą atspindintį paviršių. Skirstomi į įgaubtuosius (paviršius įdubęs, surenka spindulius) ir iškiliuosius (paviršius iškilęs, sklaido spindulius). Pagrindinė optinė ašis yra tiesė, einanti per veidrodžio geometrinį centrą ir statmena jo paviršiui. Kreivieji veidrodžiai gali keisti atvaizdo dydį ir pobūdį (tikrasis/menamasis).

Kreivieji veidrodžiai turi išgaubtą arba įgaubtą atspindintį paviršių, dažniausiai sferos formos. Tiesė, einanti per veidrodžio geometrinį centrą ir statmena jo paviršiui centre, vadinama pagrindine optine ašimi. Įgaubtieji (suglaudžiamieji) veidrodžiai lygiagrečius šviesos spindulius atspindi taip, kad jie susikerta viename taške – židinyje (F). Iškilieji (sklaidomieji) veidrodžiai lygiagrečius spindulius atspindi taip, kad jų tęsiniai susikerta menamajame židinyje už veidrodžio.

Plokščiasis veidrodis yra lygus, šviesą atspindintis paviršius. Pagrindinė savybė – lygiagrečiai į veidrodį kritę šviesos spinduliai atsispindi taip pat lygiagrečiai. Atvaizdas susidaro tariamoje erdvėje už veidrodžio, kur susikerta nuo objekto atsispindėjusių ir į stebėtojo akį patekusių šviesos spindulių tęsiniai. Kadangi atvaizdas susidaro ne pačių spindulių, o jų tęsinių sankirtoje, jis vadinamas menamuoju (netikruoju).

Plokščiasis veidrodis yra lygus paviršius, atspindintis šviesą pagal atspindžio dėsnį. Nuo objekto sklindantys ir į veidrodį krintantys spinduliai atsispindi. Stebėtojo smegenys suvokia atspindėtus spindulius taip, lyg jie sklistų iš taškų už veidrodžio, kur susikerta jų tęsiniai. Taip susidaro menamasis atvaizdas, nes šviesa realiai į tą vietą nepatenka.

Šviesos atspindys – reiškinys, žinomas nuo seniausių laikų, kai žmonės pastebėjo atvaizdus lygiuose paviršiuose, pavyzdžiui, vandens telkiniuose. Šiandien plokštieji veidrodžiai, sudaryti iš lygaus stiklo, padengto šviesą atspindinčia metaline medžiaga (paprastai aliuminiu ar sidabru), yra įprasti kasdieniai įrankiai. Jie atspindi lygiagrečių spindulių pluoštą išlaikydami lygiagretumą ir sukuria neiškraipytus atvaizdus.

Optikoje atvaizdai skirstomi pagal jų susidarymo pobūdį. Tikrasis atvaizdas formuojamas, kai atsispindėję ar lūžę šviesos spinduliai realiai susikerta viename taške. Tokį atvaizdą galima matyti ekrane (pvz., projektoriaus vaizdas). Menamasis atvaizdas formuojamas ten, kur susikerta ne patys spinduliai, o jų tęsiniai už veidrodžio ar prieš lęšį. Tokio atvaizdo negalima suprojektuoti ekrane (pvz., atvaizdas plokščiame veidrodyje).