Nepriklausomos Lietuvos Respublikos visuomenė

Šiose temose nagrinėjama Lietuvos visuomenės raida nuo Pirmojo pasaulinio karo iki nepriklausomybės atkūrimo. Aptariama Vokietijos okupacijos įtaka, kelias į Vasario 16-osios Aktą, nepriklausomybės kovos, parlamentinės demokratijos ir autoritarinio valdymo laikotarpiai, taip pat analizuojama tarpukario Lietuvos visuomenės, ūkio ir kultūros plėtra bei laimėjimai.Šiose temose aptariamas Lietuvos Respublikos parlamentinės demokratijos laikotarpis (1918-1926 m.). Nagrinėjamas Steigiamojo Seimo sušaukimas ir jo darbai, įskaitant 1922 m. Konstitucijos priėmimą, žemės reformą ir lito įvedimą, taip pat analizuojamas tarptautinis pripažinimas, vidaus politikos ypatumai bei Vilniaus ir Klaipėdos kraštų klausimai.Šiose temose analizuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir tarpukario laikotarpio aspektai remiantis istoriniais šaltiniais. Nagrinėjamos svarbios rezoliucijos, atsišaukimai, Žemės reformos įstatymas bei Klaipėdos krašto prijungimo aplinkybės, taip pat aptariami vaizdiniai šaltiniai, atspindintys to meto politinius ir socialinius įvykius.Šiose temose nagrinėjamos Lietuvos nepriklausomybės kovos 1918–1920 metais. Aptariamas karas su Sovietų Rusija, kovos su bermontininkais ir karinis konfliktas su Lenkija, taip pat analizuojama 1920 m. taikos sutartis su Sovietų Rusija ir Vilniaus krašto netekties aplinkybės.Šiose temose aptariama nepriklausomos Lietuvos visuomenė ir ūkis tarpukario laikotarpiu. Nagrinėjama gyventojų tautinė ir socialinė sudėtis, tautinių mažumų padėtis, žemės ūkio pažanga įgyvendinus reformą bei valstybės ekonominė politika, taip pat analizuojama pramonės, prekybos, transporto ir ryšių raida.Šiose temose nagrinėjama Lietuvos politinė raida autoritarinio valdymo laikotarpiu (1926–1940 m.). Aptariamos 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo priežastys ir eiga, autoritarizmo įtvirtinimas bei A. Smetonos valdymo bruožai, taip pat analizuojama tautos vienybės idėja ir režimo poveikis valstybės raidai.Šiose temose aptariama Lietuvos visuomenės padėtis Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos okupacijos sąlygomis. Nagrinėjami lietuvių politiniai siekiai, išeivijos veikla, Vilniaus konferencijos reikšmė, taip pat analizuojami kelio į nepriklausomybę etapai, vedę prie 1918 m. vasario 16 d. Akto paskelbimo.Šiose temose aptariami tarpukario Lietuvos kultūros laimėjimai, apimantys kultūros lietuvėjimą, meno, literatūros ir mokslo plėtrą. Nagrinėjamas švietimo sistemos sukūrimas, aukštosios mokyklos įsteigimas bei sporto sąjūdžio atsiradimas, taip pat analizuojama kultūrinė padėtis Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte.