Lietuvos Nepriklausomybės kovos

Šioje temoje nagrinėjami Lietuvos Nepriklausomybės kovų įvykiai: karas su Sovietų Rusija, bermontininkų puolimas ir konfliktas su Lenkija dėl Vilniaus. Sužinoma apie Lietuvos kariuomenės kūrimąsi, kovas su priešais ir tarptautinės bendruomenės vaidmenį sprendžiant konfliktus. Taip pat aptariami bolševikų planai Lietuvoje ir Lenkijos siekiai aneksuoti Vilnių.

1920 m. taikos sutartis su Rusija ir bermontininkai
Mykolo Sleževičiaus vyriausybė ėmėsi veiksmų prieš Raudonosios armijos puolimą, paskelbdama atsišaukimą ir mobilizacijas. Svarbi buvo Vokietijos parama. Lietuvos kariuomenė, padedama vokiečių savanorių ir partizanų, išvijo Raudonąją armiją. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, pripažįstanti Lietuvos suverenitetą ir Vilnių kaip sostinę. Tačiau Rusija siekė supriešinti Lietuvą su Lenkija. Dar vykstant kovoms, į Lietuvą įsiveržė bermontininkų kariuomenė, vadovaujama Pavelo Bermonto-Avalovo, siekusi primesti Vokietijos įtaką. Po pralaimėto Radviliškio mūšio bermontininkai pasitraukė.
Karo su Sovietų Rusija pradžia
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Sovietų Rusija, ignoruodama Lietuvos nepriklausomybės siekius, siekė susigrąžinti buvusias carinės Rusijos teritorijas. V. Leninas planavo pasaulinę revoliuciją, pradedant nuo Vokietijos, per Lietuvą ir Lenkiją. Raudonoji armija, sekdama besitraukiančius vokiečius, įsiveržė į Lietuvą. 1918 m. lapkričio 23 d. pradėta kurti Lietuvos kariuomenė buvo silpna. Sovietų Rusija įkūrė marionetinę Lietuvos Sovietų Respubliką, vėliau sujungtą su Baltarusija į „Lietbelą“. Bolševikai Lietuvoje nesulaukė visuomenės paramos dėl tautinių siekių nepripažinimo ir valstiečių skriaudimo.
Lietuvos ir Lenkijos karinis konfliktas
Po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo, lietuvių ir lenkų santykius veikė bendra istorija, bet ir skirtingos valstybingumo vizijos. Lenkija siekė atkurti ATR, neigdama lietuvių teisę į savo valstybę. 1919 m. Lenkijos kariuomenė, išvijusi Raudonąją armiją iš Vilniaus, jo Lietuvai negrąžino. Ginkluotus susirėmimus stabdė Antantė, bet Lenkija nepaisė demarkacinių linijų. Juzefas Pilsudskis bandė organizuoti perversmą Kaune, siekdamas prijungti Lietuvą prie Lenkijos. 1920 m. Raudonajai armijai užėmus Vilnių, Sovietų Rusija jį perdavė Lietuvai po pergalės prieš Lenkiją prie Varšuvos.
Sovietų valdžios paskelbimas Lietuvoje
1918 m. gruodžio 16 d. laikinosios revoliucinės vyriausybės manifestu buvo panaikinta Vokietijos okupacinė valdžia ir Kaizerinė Lietuvos Taryba. Visa valdžia perduota Lietuvos darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų taryboms. Visos tautos buvo sulygintos teisėmis, leista vartoti gimtąją kalbą valstybinėse įstaigose. Dvarininkų, didžiųjų ūkininkų, bažnyčių, vienuolynų ir kunigų žemė, miškai, vandenys ir žemės gelmės perėjo visų Lietuvos darbo minių nuosavybėn.
Vilniaus netektis
Po „stebuklo prie Vyslos“, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas tęsėsi. Kovos vyko Suvalkijoje. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta laikina taikos sutartis, bet J. Pilsudskis jos nepaisė. Jis suorganizavo dalies Lenkijos kariuomenės „maištą“, ir generolo Liucijano Želigovskio vadovaujami daliniai užėmė Vilnių. Buvo paskelbta Vidurio Lietuvos valstybė. Lietuvos kariuomenė sustabdė L. Želigovskio puolimą ties Širvintomis ir Giedraičiais. Kovas nutraukė Tautų Sąjunga, bet Vilnius liko Lenkijos kontrolėje.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com