Šioje temoje nagrinėjama nanotechnologija – mokslas apie itin mažas daleles, kurių matmenys matuojami nanometrais. Apžvelgiami svarbiausi nanotechnologijos atradimai, tokie kaip fulerenai ir anglies nanovamzdeliai, bei jų pritaikymas įvairiose srityse, pavyzdžiui, elektronikoje, medicinoje ir medžiagų moksle. Taip pat aptariamos ir galimos su nanotechnologijų plėtra susijusios problemos.

Šioje temoje nagrinėjami trys pagrindiniai izoprocesai: izoterminis, izobarinis ir izochorinis. Sužinoma, kaip šie procesai aprašomi Boilio ir Marioto, Gei-Liusako ir Šarlio dėsniais, bei kaip taikyti idealiųjų dujų būsenos lygtį įvairiems uždaviniams spręsti.

Šioje temoje susipažįstama su santykine molekuline mase, molių mase ir Avogadro skaičiumi, apibrėžiančiais medžiagos kiekį. Taip pat nagrinėjama idealiųjų dujų modelį, kuriame molekulės laikomos be galo mažais, nesąveikaujančiais taškais, ir aptariama jų chaotišką judėjimą bei greičių įvairovę. Galiausiai, sužinoma, kaip eksperimentiškai buvo išmatuoti molekulių greičiai ir kaip jie pasiskirsto pagal Maksvelo dėsnį.

Šioje temoje sužinoma apie makroskopinių sistemų fiziką, nagrinėjančią ryšį tarp makroskopinių ir mikroskopinių dydžių. Taip pat susipažįstama su molekuline kinetine teorija, kuri teigia, kad visos medžiagos yra sudarytos iš nuolat judančių dalelių, ir aptariama molekulių sąveika. Sužinoma apie pagrindinius šios teorijos teiginius apie kūnų sandarą, molekulių matmenis, judėjimą ir sąveiką.

Šioje temoje nagrinėjama idealiųjų dujų būsenos lygtis, dar žinoma kaip Klapeirono ir Mendelejevo lygtis, kuri susieja slėgį, tūrį ir temperatūrą. Taip pat aptariami pagrindiniai molekulinės kinetinės teorijos principai, paaiškinantys dujų savybes. Galiausiai, sužinosite, kaip ši lygtis pritaikoma aiškinant dujų procesus ir kaip ji patvirtinama eksperimentiškai.

Šioje temoje susipažįstama su idealiųjų dujų slėgio kilme, remiantis molekuline kinetine teorija, bei išmokstama pagrindinė šios teorijos lygtis. Ši lygtis susieja makroskopinius dujų parametrus (slėgį) su mikroskopiniais (molekulių greičiu, mase, koncentracija). Taip pat išmokstama, kaip apskaičiuoti vidutinę kinetinę energiją ir tankį.

Šioje temoje nagrinėjama absoliučioji temperatūra ir jos ryšys su molekulių vidutine kinetine energija. Sužinoma, kad absoliutusis nulis – tai temperatūra, kurioje nutrūksta molekulių šiluminis judėjimas, o absoliučioji temperatūra yra tiesiogiai proporcinga molekulių vidutinei kinetinei energijai. Taip pat išmokstama apskaičiuoti dujų molekulių greitį.

Šioje temoje aptariama molekulinės kinetinės teorijos pagrindai, įskaitant molekulių sąveiką ir medžiagos kiekio sampratą. Sužinoma, kas yra molis, Avogadro konstanta, molio masė ir kaip apskaičiuoti molekulės masę. Taip pat išmokstama, kaip nustatyti medžiagos kiekį.

Šioje temoje nagrinėjama molekulinė kinetinė teorija, ypatingą dėmesį skiriant temperatūrai ir jos matavimui. Aptariama šiluminė pusiausvyra, absoliučioji temperatūra, Bolcmano konstanta, sąryšis tarp Celsijaus ir Kelvino skalių, bei molekulių vidutinis kvadratinis greitis. Temperatūra apibrėžiama kaip molekulių vidutinės kinetinės energijos matas.