Šioje temoje sužinoma apie įvairius oro drėgmės matavimo prietaisus: psichrometrus, higrometrus ir kondensacinius higrometrus, bei jų veikimo principus. Taip pat išmokstama, kaip nustatyti santykinį oro drėgnį ir suprasti rasos taško svarbą statybinėse konstrukcijose. Sužinoma, kaip pastatų apšiltinimas įtakoja drėgmės susidarymą.

Šioje temoje aptariama trys pagrindinės medžiagos būsenos (kietoji, skystoji ir dujinė), jų savybės bei tarpusavio virsmai. Taip pat sužinoma apie suskystintas dujas, jų panaudojimą ir ketvirtąją medžiagos būseną – plazmą, jos susidarymą ir paplitimą Visatoje. Galiausiai išmokstama, kad medžiagos būsena priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Šioje temoje susipažįstama su meteorologija – mokslu, tiriančiu Žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus, bei sužinoma kaip yra stebimi orai. Taip pat apžvelgiama pagrindinius meteorologinius dydžius, prietaisus ir matavimus, naudojamus orų prognozėms sudaryti. Sužinoma apie orų stebėjimo istoriją Lietuvoje.

Šioje temoje aptariamos paviršiaus įtempties jėgos, atsirandančios dėl molekulių sąveikos skysčio paviršiuje, ir jų ypatumai. Taip pat nagrinėjami drėkinimo ir nedrėkinimo reiškiniai, kurie priklauso nuo skysčio ir kietojo kūno molekulių tarpusavio sąveikos, bei susipažįstama su sąlyčio kampu. Galiausiai, aiškinamasi muilo veikimo principas.

Šioje temoje nagrinėjama virimo procesas, jo priklausomybė nuo slėgio ir kritinė temperatūra. Sužinoma, kaip susidaro virimo ūžesys, kodėl skirtingų medžiagų virimo temperatūra yra nevienoda ir kuo skiriasi garai nuo dujų. Taip pat aptariama, kaip medžiagą paversti skysčiu.

Šioje temoje nagrinėjama drėkinimo reiškinys, kai skysčiai sąveikauja su kietais paviršiais, ir kapiliariniai reiškiniai, susiję su skysčių elgsena siauruose vamzdeliuose. Sužinoma, kaip šie reiškiniai pasireiškia kasdieniame gyvenime, gamtoje ir pramonėje, bei aptariama papildomas slėgis kapiliaruose. Taip pat išmokstama apskaičiuoti skysčio pakilimo aukštį kapiliare.

Šioje temoje nagrinėjama paviršiaus įtempties jėga, atsirandanti dėl molekulių sąveikos skysčio paviršiuje. Sužinoma, kaip ši jėga lemia skysčių savybes, pavyzdžiui, lašų formą, ir kaip ji apibūdinama paviršiaus įtempties koeficientu. Taip pat išmokstama, kad paviršiaus įtempties koeficientas priklauso nuo temperatūros ir medžiagos.

Šioje temoje susipažįstama su oro drėgnumo sąvoka, jo įtaka žmogui ir aplinkai. Nagrinėjami fizikiniai dydžiai, apibūdinantys oro drėgnį: vandens garų dalinis slėgis, absoliutusis ir santykinis oro drėgnis. Taip pat aptariama rasos taško sąvoka ir jo reikšmė.

Šioje temoje aptariama garavimas, kondensacija ir dinaminė pusiausvyra tarp skysčio ir garų. Sužinoma, kas yra sotieji garai, kaip jų slėgis priklauso nuo temperatūros, bet nepriklauso nuo tūrio, ir kuo jie skiriasi nuo idealiųjų dujų. Taip pat išaiškinama, kas yra nesotieji garai.Šioje temoje nagrinėjama, kaip vyksta garavimas ir kondensacija. Mokomasi apie sočiuosius garus, jų savybes bei skirtumus nuo idealiųjų dujų.