Kapiliariniai reiškiniai

Šioje temoje nagrinėjama drėkinimo reiškinys, kai skysčiai sąveikauja su kietais paviršiais, ir kapiliariniai reiškiniai, susiję su skysčių elgsena siauruose vamzdeliuose. Sužinoma, kaip šie reiškiniai pasireiškia kasdieniame gyvenime, gamtoje ir pramonėje, bei aptariama papildomas slėgis kapiliaruose. Taip pat išmokstama apskaičiuoti skysčio pakilimo aukštį kapiliare.

Drėkinimas
Drėkinimas yra reiškinys, apibūdinantis skysčio ir kieto kūno paviršiaus sąveiką. Skysčiai gali arba drėkinti paviršių (pvz., vanduo ant švaraus stiklo), arba jo nedrėkinti (pvz., gyvsidabris ant stiklo, vanduo ant riebaluoto paviršiaus). Drėkinančių skysčių meniskas yra įgaubtas, o nedrėkinančių – iškilas.
Kapiliariniai reiškiniai
Kapiliariniai reiškiniai – tai skysčio lygio pokyčiai (pakilimas arba nusileidimas) plonuose vamzdeliuose, vadinamuose kapiliarais. Šie reiškiniai pasireiškia dėl skysčio paviršiaus įtempties ir sąveikos su kapiliaro sienelėmis.
Papildomas slėgis kapiliaruose
Dėl menisko kreivumo drėkinančiuose arba nedrėkinančiuose skysčiuose kapiliaruose susidaro papildomas slėgis (Δp), dar vadinamas Laplaso slėgiu. Šis slėgis apskaičiuojamas pagal Laplaso formulę: Δp = 2σ / R, kur σ – skysčio paviršiaus įtempties koeficientas, o R – menisko kreivumo spindulys.
Skysčio pakilimo aukštis kapiliaruose
Skysčio pakilimo aukštis (h) kapiliare priklauso nuo skysčio paviršiaus įtempties, tankio, laisvojo kritimo pagreičio ir kapiliaro spindulio. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: h = 2σ / (ρgr), kur σ – paviršiaus įtempties koeficientas, ρ – skysčio tankis, g – laisvojo kritimo pagreitis, r – kapiliaro spindulys.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com