Medžiagos būsenos. Garai ir skysčiai

Šioje temoje nagrinėjamos medžiagų būsenos, jų savybės ir faziniai virsmai, ypatingą dėmesį skiriant skysčių bei garų ypatumams. Analizuojami tokie reiškiniai kaip garų slėgis, oro drėgnis, paviršiaus įtemptis, drėkinimas ir kapiliariniai reiškiniai. Taip pat aptariami šių fizikinių dydžių matavimo būdai bei jų svarba gamtoje ir technologijose.

Kapiliariniai reiškiniai
Šioje temoje nagrinėjama drėkinimo ir kapiliariniai reiškiniai, aptariant skysčių sąveiką su kietų kūnų paviršiais ir skysčių elgseną siauruose vamzdeliuose. Sužinoma apie praktinį šių reiškinių pritaikymą kasdieniame gyvenime, pramonėje ir gamtoje. Taip pat susipažįstama su formulėmis, leidžiančiomis apskaičiuoti papildomą slėgį ir skysčio pakilimo aukštį kapiliaruose.
Virimo procesas ir kritinė temperatūra
Šioje temoje nagrinėjamas virimo procesas, jo priklausomybė nuo išorinio slėgio ir kritinė temperatūra. Sužinoma, kaip kinta skysčio virimo temperatūra keičiantis slėgiui, bei kas yra kritinė temperatūra, kuriai esant išnyksta skirtumas tarp skysčio ir garų. Taip pat aptariamas skirtumas tarp garų ir dujų.
Oro drėgnio matavimas
Šioje temoje susipažįstama su oro drėgmės matavimo prietaisais – psichrometru, higrometru ir kondensaciniu higrometru – bei jų veikimo principais. Taip pat nagrinėjama, kaip nustatomas santykinis oro drėgnis ir rasos taškas, bei jo svarba statybinėse konstrukcijose. Sužinoma, kodėl svarbu tinkamai apšiltinti pastatus.
Sotieji garai ir jų savybės
Šioje temoje nagrinėjama garavimas, kondensacija ir sotieji garai, kurie yra dinaminėje pusiausvyroje su skysčiu. Sužinoma, kad sočiųjų garų slėgis nepriklauso nuo tūrio, bet stipriai priklauso nuo temperatūros, ir aptariama apie skirtumus tarp idealiųjų dujų ir sočiųjų garų. Taip pat trumpai paliečiama apie nesotuosius garus.
Oro drėgnis
Šioje temoje nagrinėjama oro drėgmė, jos įtaka žmogui ir aplinkai, bei fizikiniai dydžiai, apibūdinantys drėgmę: vandens garų dalinis slėgis, absoliutusis ir santykinis oro drėgnis. Taip pat susipažįstama su rasos taško sąvoka ir jo reikšme.
Orų stebėjimas ir meteorologija
Šioje temoje nagrinėjami meteorologijos pagrindai, svarbiausi matuojami fizikiniai dydžiai ir prietaisai, naudojami orų stebėjimams. Taip pat supažindinama su meteorologijos istorija bei orų prognozavimo metodais. Aptariami reiškiniai, susiję su medžiagų būsenomis, pavyzdžiui, drėgmės įtaka aplinkoje.
Medžiagos būsenos
Šioje temoje aptariamos trys pagrindinės medžiagos būsenos (kietoji, skystoji ir dujinė) bei ketvirtoji – plazma, nagrinėjamos jų savybės ir susidarymo sąlygos. Taip pat susipažįstama su faziniais virsmais, suskystintomis dujomis bei jų panaudojimu. Sužinoma, kad medžiagos būsena priklauso nuo atomų ar molekulių išsidėstymo, judėjimo, sąveikos, temperatūros bei slėgio.
Paviršiaus įtemptis ir jos jėga
Šioje temoje nagrinėjama paviršiaus įtempties jėga, atsirandanti dėl molekulių sąveikos skysčio paviršiuje. Sužinoma, kaip ši jėga lemia skysčių savybes, pavyzdžiui, lašų formą, ir kaip apibrėžiamas bei matuojamas paviršiaus įtempties koeficientas. Taip pat aptariama, kaip paviršiaus įtemptis priklauso nuo temperatūros.
Drėkinimas ir nedrėkinimas
Šioje temoje aptariamos paviršiaus įtempties jėgos, atsirandančios dėl molekulių sąveikos skysčio paviršiuje, ir jų ypatumai. Taip pat nagrinėjami drėkinimo ir nedrėkinimo reiškiniai, kurie priklauso nuo skysčio ir kietojo kūno molekulių tarpusavio sąveikos. Galiausiai, susipažįstama su sąlyčio kampu, menisku ir muilo veikimo principu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Naudingos nuorodos
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com