Paviršiaus įtemptis ir jos jėga

Šioje temoje nagrinėjama paviršiaus įtempties jėga, atsirandanti dėl molekulių sąveikos skysčio paviršiuje. Sužinoma, kaip ši jėga lemia skysčių savybes, pavyzdžiui, lašų formą, ir kaip apibrėžiamas bei matuojamas paviršiaus įtempties koeficientas. Taip pat aptariama, kaip paviršiaus įtemptis priklauso nuo temperatūros.

Paviršiaus įtempties jėgos eksperimentinis matavimas
Paviršiaus įtempties jėgą galima išmatuoti eksperimentiškai, naudojant dinamometrą ir vielos rėmelį. Rėmelis panardinamas į muilo tirpalą, suformuojant plėvelę. Plėvelės paviršiaus įtempties jėga veikia rėmelį, o dinamometras parodo šios jėgos dydį.
Paviršiaus įtempties jėgų kilmė
Skysčio viduje molekulės viena kitą traukia visomis kryptimis, todėl atstojamoji jėga lygi nuliui. Paviršiuje esančias molekules veikia mažesnė jėga iš viršaus (oro molekulės), todėl atsiranda į vidų nukreipta jėga, sukelianti molekulinį slėgį. Šis slėgis sukuria paviršiaus įtemptį.
Paviršiaus įtempties koeficientas
Paviršiaus įtempties koeficientas (σ) yra fizikinis dydis, apibūdinantis skysčio paviršiaus savybę priešintis išoriniam poveikiui. Jis lygus paviršiaus įtempties jėgos, veikiančios tam tikro ilgio paviršiaus kontūrą, ir to kontūro ilgio santykiui.
Paviršiaus įtemptis
Paviršiaus įtemptis yra reiškinys, kai skysčio paviršius veikia tarsi elastinga plėvelė. Tai lemia tarpmolekulinės jėgos, veikiančios skysčio paviršiuje esančias molekules. Dėl šių jėgų skysčio paviršius siekia užimti kuo mažesnį plotą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com