Šioje temoje aptariama viduramžių žmogaus pasaulėžiūra, apimanti jo suvokimą apie erdvę, laiką, religiją ir visuomenės normas. Aprašomi geografiniai įsivaizdavimai, laiko skaičiavimo ypatumai, stipri religijos įtaka kasdieniam gyvenimui, vertinamos dorybės ir smerkiamos ydos. Taip pat kalbama apie visuomenės atstumtuosius ir raganų medžioklę.

Šioje temoje aptariama viduramžių švietimo raida nuo vienuolynų mokyklų, kuriose daugiausia dėmesio skirta religiniam mokymui, iki universitetų atsiradimo, kurie tapo svarbiais mokslo ir kultūros centrais. Taip pat apžvelgiamos pagrindinės viduramžių mokslo kryptys, tokios kaip teologija, filosofija, alchemija ir medicina, bei jų sąsajos su religija. Galiausiai, paminimas perėjimas prie eksperimentinio mokslo užuomazgų.

Šioje temoje nagrinėjama Šventosios Romos imperijos ir Bažnyčios galios santykis viduramžiais, įskaitant Kliuni reformą, kovą tarp popiežiaus ir imperatoriaus bei Bažnyčios galios apogėjų. Taip pat aptariamos erezijos, inkvizicija ir svarbiausios sąvokos, susijusios su bažnytine ir pasaulietine valdžia. Galiausiai, pateikiama bažnytinės ir pasaulietinės valdžios hierarchija pagal viduramžių supratimą.

Šioje temoje aptariama viduramžių visuomenė ir kasdienis žmonių gyvenimas: moterų padėtis, santuoka, šeimos gyvenimas, būstas, higiena, mityba ir apranga. Sužinoma apie skirtumus tarp įvairių socialinių sluoksnių ir kaip gyvenimo sąlygos veikė žmonių sveikatą bei ilgaamžiškumą. Taip pat pamatoma, kaip Bažnyčia įtakojo to meto žmonių gyvenimą.

Šioje temoje susipažįstama su Tamplierių ordinu, įkurtu kryžiaus žygių metu, jo pagrindiniu tikslu – piligrimų apsauga. Taip pat aptariama tamplierių turtai, įtaka, slapti ritualai, Šventojo Gralio ir Sandoros Skrynios legendos bei ordino žlugimas ir su juo susiję mitai.

Šioje temoje nagrinėjamas viduramžių miestų augimas, savivalda, gyvenimo būdas, gyventojų sluoksniai, žydų bendruomenės ir pagrindiniai verslai – amatai bei prekyba. Sužinoma, kaip miestai tapo svarbiais ekonomikos, politikos ir kultūros centrais, kokie veiksniai lėmė jų plėtrą ir kokią įtaką jie turėjo viduramžių visuomenei. Taip pat aptariama cechų ir gildijų reikšmė.

Šioje temoje apžvelgiami mongolų klajoklių gyvenimo būdas, valstybės sukūrimas, Čingischano užkariavimai ir jų įtaka Europai. Taip pat aptariamas mongolų imperijos žlugimas ir jos palikimas. Sužinoma, kaip mongolai, per kelis dešimtmečius užkariavę didžiules teritorijas, paveikė pasaulio istoriją.

Šioje temoje aptariami Kryžiaus žygiai XI–XIV a., jų priežastys, eiga ir padariniai. Sužinoma, kaip popiežius Urbonas II paskelbė karą musulmonams, kaip kryžininkai užėmė Jeruzalę ir kūrė valstybes, bei kokią įtaką šie įvykiai turėjo Europai ir Artimiesiems Rytams. Taip pat bus kalbama apie kryžininkų ordinus, nuosmukį ir žygių pasekmes.

Šioje temoje apžvelgiami du viduramžių meno ir architektūros stiliai – romanika ir gotika, pasižymėję skirtingomis architektūrinėmis formomis, puošybos elementais ir įtaka visuomenei. Taip pat aptariama viduramžių literatūra, muzika ir vaidyba, atskleidžiant religijos ir pasaulietinio gyvenimo sąveiką.