Viduramžių žmogaus pasaulėžiūra

Šioje temoje aptariama viduramžių žmogaus pasaulėžiūra, apimanti jo suvokimą apie erdvę, laiką, religiją ir visuomenės normas. Aprašomi geografiniai įsivaizdavimai, laiko skaičiavimo ypatumai, stipri religijos įtaka kasdieniam gyvenimui, vertinamos dorybės ir smerkiamos ydos. Taip pat kalbama apie visuomenės atstumtuosius ir raganų medžioklę.

Laiko skaičiavimas viduramžiais
Viduramžių žmogaus gyvenimo ritmą lėmė metų laikai, žemės ūkio darbai ir bažnytinės šventės. Laiko tėkmė nebuvo sureikšminama, daugelis nežinojo savo tikslaus amžiaus. Pasaulis buvo suvokiamas kaip turintis pradžią ir pabaigą. Tikslaus laiko nustatymo galimybės buvo ribotos. Para buvo skirstoma į nevienodo ilgio valandas. Saulės ir vandens laikrodžiai buvo reti. XIII a. atsirado mechaniniai laikrodžiai, bet jie buvo labiau puošmena.
Religijos įtaka viduramžiais
Viduramžiais žmonės jautėsi bejėgiai prieš nelaimes, kurios buvo laikomos Dievo bausme už nuodėmes. Bažnyčia žadėjo rojų doriems ir pragarą nusidėjėliams. Religija persipynė su prietaringumu. Tikėta gėrio ir blogio kova, stebuklais. Paplito relikvijų garbinimas ir piligriminės kelionės. Atsirado prekyba relikvijomis.
Viduramžių dorybės
Vertintos savybės buvo ištikimybė, dosnumas, kuklumas ir tradicijų laikymasis. Smerkti buvo išpuikėliai, gobšuoliai ir šykštuoliai. Tikėta, kad Dievas nustatė žmonių padėtį visuomenėje. Bausmės priklausė nuo luominės priklausomybės. Paplito Dievo teismas – ordalijos. Už sunkius nusikaltimus skirtos žiaurios bausmės.
Viduramžių gyvenamoji erdvė
Viduramžiais žmonių geografinis ir socialinis akiratis buvo ribotas. Dauguma gyveno gimtosiose vietose dėl pavojingų kelionių. Pasaulis buvo suvokiamas kaip plokščias diskas, o Jeruzalė – jo centras. Žinios apie tolimus kraštus daugiausia rėmėsi pirklių, karių ir piligrimų pasakojimais, dažnai pagražintais. Geografinis akiratis plėtėsi dėl kryžiaus žygių ir prekybos. Marko Polo kelionės suteikė vertingų žinių apie Rytus.
Viduramžių visuomenės atstumtieji
Krikščioniškoje visuomenėje buvo atstumtųjų grupė: žmonės, dirbantys nešvarius darbus, sergantys ligomis (ypač raupsuotieji), psichikos ligoniai. Per nelaimes atstumtieji dažnai buvo kaltinami. Dėl baimių ir prietarų išskirtinių savybių turintys žmonės tapdavo raganų medžioklės aukomis. Raganų procesai vyko remiantis papročiais ir knyga „Raganų kūjis“. Lietuvoje raganų teismų buvo mažiau. Raganų persekiojimas silpnėjo dėl švietimo ir mokslo.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com