SQL log

  ### Geležies amžius – gamybinio ūkio įsitvirtinimas
  
  Maždaug V a. iki Kr. prekybos keliais į Lietuvos teritoriją atgabenta geležinių darbo įrankių ir ginklų – prasidėjo geležies amžius. Pamažu baltai iš balų rūdos išmoko lydyti geležį. Tvirtesni ir pigesni geležiniai darbo įrankiai bei ginklai išstūmė akmeninius, kaulinius ir brangius bronzinius dirbinius.
  
  Geležies amžiuje baltų ūkio pagrindu tapo žemdirbystė ir gyvulininkystė, o medžioklė liko pagalbinis verslas. VI a. lydiminę žemdirbystę pakeitė tobulesnė ariamoji (pūdyminė). Žmonės pradėjo kurtis arčiau dirbamųjų laukų – žemdirbių kaimuose. Dalis – nedideli, bet gerai įtvirtinti piliakalniai – virto atskirų praturtėjusių ir valdžią įgijusių šeimų pilimis, kiti naudoti bendruomenės slėptuvėms. Stulpinės konstrukcijos būstus su židiniu pakeitė tvirtesnės iš sienojų ręstos pirkios su akmenų ar iš molio plūkta krosnimi.
  
  XI–XIII a. išplėtojus žemdirbystę, amatai galėjo atsiskirti nuo žemės ūkio. Plito metalų apdirbimas, puodininkystė, kuriai suklestėti padėjo baltų žemėse atsiradęs žiedžiamasis ratas. Aukštą baltų kalvių lygį rodo Damasko plieno gamybos įsisavinimas. Juvelyrų meistriškumą liudija aptikti dailūs bronziniai, kartais sidabriniai ir sidabru ar alavu dengti papuošalai. Beveik visus geležinius dirbinius nukaldavo vietos kalviai. Tik apie 10 % – daugiausia ginklų – buvo atvežama iš svetur.
  
  Ūkinė ir socialinė baltų genčių raida Lietuvoje paskatino atsirasti vietinę pinigų sistemą. Pirmuosius pinigus atstojo sidabro lydinių lazdelės, vadinamos lietuviškais ilgaisiais.
  
  Geležies amžiaus pabaigoje baltų genčių materialinė kultūra pasiekė aukštą lygį. Ji skatino didelius pokyčius to meto visuomenėje ir leido baltams žengti pirmuosius žingsnius savo valstybės įkūrimo link.
  
  ### Teritorinės bendruomenės formavimasis
  
  Ryškių pokyčių baltų gyvenime įvyko geležies amžiuje. Versdamiesi žemdirbyste ir gyvulininkyste, naudodami tobulesnius darbo įrankius žmonės sukaupė maisto atsargų, augo gyventojų skaičius, savarankiškesnės tapo šeimos. Dėl to sparčiau ėmė formuotis teritorinės (lauko) bendruomenės. Jų pagrindą sudarė žemdirbių kaimuose apsigyvenusios ir ūkininkaujančios iš giminės išėjusios mažosios šeimos – tėvai ir vaikai. Tokias šeimas jungė ne giminystės ryšiai, o gyvenamoji teritorija. Susilpnėjus giminių bendruomeniškumui, nereikėjo turto dalytis su giminaičiais. Darbo įrankiai, maisto atsargos, dirbamoji žemė tapo atskirų šeimų asmenine nuosavybe.
  
  Tik pievomis ir miškais naudotasi bendrai. Pavienių ūkių reikmė įsigyti papuošalų, ginklų, darbo įrankių skatino atsirasti amatininkų ir pirklių sluoksnį.
  
  Teritorinės bendruomenės reikalus tvarkė kaimo vyrų susirinkimas arba jo išrinktas seniūnas. Kelios ar keliolika teritorinių bendruomenių sudarė didesnį administracinį vienetą – žemę. Ją valdė bendruomenių seniūnų sueiga, kuri iš jų išsirinkdavo vadą.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;